Svečias
Titulinis LiDA Naudingos nuorodos Išteklių institucijos
Darbuotojai
Kontaktai
Foto albumas
Išteklių institucijos
Išteklių institucijos

Empirinių duomenų ištekliai ir institucijos

Pirminis duomenų archyvo uždavinys - identifikuoti įvairių organizacijų (valstybinių mokslo institutų, universitetų, NVO, žinybinių institucijų, privačių tyrimų organizacijų) atliktus kiekybinius ir kokybinius sociologinius (o taip pat gretutinių disciplinų) tyrimus.

  1. Mokslo institutai ir universitetai
  2. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centrai
  3. Nevyriausybinės, visuomeninės organizacijos
  4. Valstybės valdymo institucijos

 

MOKSLO INSTITUTAI

SOCIALINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS
Saltoniškių g. 58,
LT-08105, Vilnius,
Telefonas: 8 (5) 275 86 67, faksas: 8 (5) 275 48 96;
el. paštas sti@ktl.mii.lt
www.sti.lt

Instituto pagrindinė veikla orientuota į mokslo ir technologijų plėtrą, ji apima fundamentinius rinkos ūkio ir pokomunistinių šalių transformacijos į demokratinę visuomenę tyrimus, taikomuosius integracijos į Europos Sąjungą ir kitas tarptautines organizacijas tyrimus, mokslo tiriamąją veiklą – socialinių technologijų kūrimą.

Pagrindinės tyrimų kryptys:

Socialinių ekonominių procesų tyrimų teorija ir metodologija
Socialiniai pokyčiai eurointegracijos ir globalizacijos kontekste;
Socialinių tyrimų metodologijos ir metodikos teorinis pagrindimas.

Socialinės gerovės tyrimai
Gyvenimo lygis, pajamų diferenciacija, skurdas;
Darbo rinka, darbo užmokestis, užimtumas, nedarbas;
Gerovės valstybės raida: socialinis ir sveikatos draudimas, socialinė parama, švietimas, socialinis būstas.
Stratifikacinių procesų tyrimai
Socialinė stratifikacija ir mobilumas;
Elitai;
Marginalinės grupės.

Sociodemografinių procesų tyrimai
Demografinė raida ir gyventojų politika;
Šeimos transformacijos ir gimstamumas;
Gyventojų mirtingumas ir sveikata;
Migracijos procesai;
Kartų (generacijų) sociodemografinė elgsena.

Etnosocialinių procesų tyrimai
Visuomenės etninė struktūra;
Lygios galimybės Lietuvos visuomenėje: etninė dimensija;
Etninis nepakantumas.

Darbuotojai:
41 mokslo darbuotojas, iš jų - 3 habilituoti daktarai - profesoriai, 3 mokslo daktarai - docentai ir 14 mokslo daktarų.

Pagrindiniai tyrimai:

Visuomenės marginalizacija transformacijos į demokratinę visuomenę laikotarpiu, 2002-2006 m.
Tyrimą atliko: dr. Anelė.Vosyliūtė Vida, Kasparavičienė, Gražina Maniukaitė, Elena Kocai.
Parengta marginalinio sluoksnio tyrimų programa, marginalų tyrimo anketa, Atlikti neformalizuoti 50 marginalų interviu
Publikacijos - [Vosyliūtė, Anelė; Kasparavičienė, Vida; Maniukaitė, Gražina; Kocai, Elena]. Varguomenė: gyvensena ir vertybės. Monografija / Socialinių tyrimų institutas, Vilnius, 2004, p. 123.- Santr. Angl.- Iliustr.- Bibliogr. ISBN 9955- 531- 12- 6.

Elitų kaita ir viduriniosios klasės formavimasis, 2002-2006 m.
Tyrimą atliko - A.Valionis - darbo vadovas , dr. I.Matonytė
Publikacijos - Parengta 10 straipsnių

Jaunimo įsitraukimas į visuomenės socialinę struktūrą 2002 – 2006m.
Tyrimą atliko - Darbo vadovas - prof. habil. dr. A.Matulionis,. A.Vosyliūtė, I.Trinkūnienė, E.Krukauskienė, A.Goštautas, V.Žilinskaitė, G.Maniukaitė, V.Kasparavičienė, E.Kocai
Atlikta 1983 m. laidos abiturientų pakartotinė apklausa ir 2002 m. laidos abiturientų tyrimas (imtis – 360 respondentų).
Publikacijos - Straipsnių rinkinys “Jaunimo vertybinės orientacijos” Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, Lietuvos sociologų draugija. Autoriai: A.Vosyliūtė, I.Trinkūnienė, E.Krukauskienė, A.Goštautas, V.Žilinskaitė, G.Maniukaitė, V.Kasparavičienė, E.Kocai

Socialiniai pokyčiai Baltijos ir Šiaurės šalyse
Darbo vadovas - prof. habil. dr. A.Matulionis
Publikacijos - monografijos “Naujoji demokratija ir vietinė savivaldybė” dalis, autorius A.Matulionis.

Rytų Lietuvos socialinė ekonominė raida, 2002
Darbo vadovas – doc. dr. Antanas Čiužas
Tyrimas remiasi 1999-2001 m. atliktos Ignalinos, Molėtų, Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Utenos, Varėnos, Vilniaus, Zarasų rajonų ir Visagino miesto gyventojų bei ekspertinės rajonų savivaldybių, seniūnijų vadovų ir specialistų sociologinės apklausos bei statistinės informacijos analizės duomenimis
Publikacijos - Mokslinių straipsnių rinkinys “Rytų Lietuva: visuomenės ir socialinių grupių raiška bei sąveika” (Vilnius, 2002, 362 p.).

Skurstančiųjų sluoksnio gyvensenos ypatumai, 2003
Vadovė dr. A. Vosyliūtė
apklausta 250 žmonių

Tautinių mažumų savijauta integracijos į Europos sąjungą laikotarpyje, 2003
Užsakovas - VĮ “Tautinių bendrijų namai”

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo finansavimo problemos savivaldybėse, 2003
Užsakovas - LR Švietimo ir mokslo ministerija
Darbo vadovas prof.habil.dr.A.Matulionis, doc. dr. Algimantas Valantiejus, dr. Liutauras Kraniauskas, dr. Gražina Maniukaitė, dr. Aurelija Novelskaitė, Eugenija Krukauskienė (tyrimo administratorė), Antanas Goštautas, Kęstutis Sviklas, Inija Trinkūnienė, Viktorija Žilinskaitė.
Tyrimo ataskaitoje pateikiami: tyrimo programa ir charakteristika; tikslinių valstybės lėšų vaiko ugdymui finansuoti – moksleivio krepšelio vertinimas ir požiūris į kvalifikacijos tobulinimo galimybes; mokytojų kvalifikacijos tobulinimo apmokėjimas ir finansavimo pobūdis (apimantis mokytojų kvalifikacijos tobulinimo intensyvumą ir pinigų paskirstymo mokykloms pedagogų kvalifikacijos tobulinimui strategijas); pedagogų kvalifikacijos tobulinimo galimybių ir institucijų prioritetai, informuotumas apie mokytojų atestaciją, esamos atestavimo sistemos vertinimas, pasitikėjimas mokytojų atestavimo sistema ir rezultatais, galimų pokyčių atestavimo procese vizija; mokytojų atestacijos pokyčių vertinimas įvedus moksleivio krepšelį ir požiūris į planavimo perspektyvas bei išvados ir rekomendacijos.
Tyrimo objektas. Gimnazijų, vidurinių, pagrindinių bei pradinių mokyklų mokytojai ir vadovai. Savivaldybių švietimo skyrių, centrų specialistai ir vadovai.
Tyrimo imtis: Reprezentatyvi tikslinė atranka apima 3 reikšmingiausių Lietuvos apskričių 9 savivaldybes atsižvelgiant į centro-periferijos santykį. Nuosekliam tyrimui atrinktos 13 skirtingų tipų mokyklų, atitinkančių tyrimo tikslus ir uždavinius. Mokytojai, mokyklų vadovai ir švietimo padalinių specialistai sudaro tris tikslines tyrimo grupes atrinktose savivaldybėse. Siekiant padidinti tyrimo rezultatų galiojimo lauką apskričių ribose buvo išplėsta mokyklų vadovų imtis. Buvo apklausti visi sutikę tyrime dalyvauti mokytojai – 654 asmenys, 33 mokyklų vadovai, 30 savivaldybių švietimo skyrių, centrų specialistų ir vadovų.

Visuomenės sveikatos būklės ir sveikatos apsaugos reformos vertinimas, 2003
Užsakovas - LR Sveikatos apsaugos ministerija
Tyrimą atliko: L.Kublickienė, L.Kuzmickaitė (darbo grupės vadovė), A.Lipnevič, G.Matulienė, A.V.Matulionis, S.Rapoportas, I.Šutinienė, E.Peičius (KMU).
Tyrimo laikas: 2004 m. kovas. Respondentų skaičius: 1007. Tyrimo objektas: 17 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Apklausos būdas: interviu respondento namuose. Atrankos metodas: daugiapakopė, tikimybinė atranka. Respondentų atranka parengta taip, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų vienodą tikimybę būti apklaustas. Apklausa vyko: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, kituose miestuose bei kaimuose.

Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai,2004
Užsakovas - Lietuvos liaudies kultūros centras
Tyrimą atliko: Lilija Kublickienė – darbo vadovė, Loreta Kuzmickaitė, Irena Šutinienė.
Reprezentatyvi anketinė 500 didžiųjų miestų gyventojų apklausa;Reprezentatyvi anketinė 800 rajono centrų ir kaimo vietovių gyventojų apklausa.

Lietuvos Respublikos vaikų iki 3 metų, globojamų valstybinėse institucijose, sveikatingumo ir rūpybos būklė, 2004
Užsakovas - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (UNICEF užsakymu.
300 globotinių anketų, SPSS duomenų bazė
Publikacijos:
Every child counts (review of the health and welfare of children under 3 in residential institutions towards prevention of institutionalisation and the expansion of family care alternatives in the Republic of Lithuania. Sudarytojas – Eduardas Kęstutis Sviklas. Vilnius: Institute for Social Research), Firidas, 2005, 87 p. ISBN 9955-531-17-7. UDK 364-053.2 (474.5) Ev34
Svarbus kiekvienas vaikas (Lietuvos Respublikos vaikų iki 3 metų, globojamų valstybinėse institucijose, sveikatingumo ir globos būklė), Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, 2005, ISBN 9955-531-16-9, sudarytojas – Eduardas Kęstutis Sviklas. p.80, Vilnius:Firidas

Lietuvos narystės ES poveikis visuomenės struktūrai, 2004
Užsakovas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
Darbo vadovas -prof. habil. dr. A.Matulionis, tyrimo grupė – I. Matonytė, V. Žilinskaitė, E. Krukauskienė, A. Vosyliūtė.
Publikacijos - Lietuvos socialinė struktūra. Kolektyvinė monografija Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, Firidas, 2005, santr.: angl., 144 p. ISBN 9955-531-18-5. UDK 316.3 (474.5)

Lietuvos gyventojų požiūris į etninę kultūrą, 2004
Užsakovas - Etninės kultūros globos tarnyba
Alytaus mieto gyventojų kultūriniai poreikiai ir kultūrinė elgsena, 2004
Užsakovas - Alytaus miesto savivaldybė
Tyrimą atliko: Lilija Kublickienė – grupės vadovė, Loreta Kuzmickaitė, Irena Šutinienė.
Anketinė apklauso, atlikta 2004 m. lapkričio mėn. Duomenys reprezentatyvūs ir statistiškai patikimi. Apklausta 843 suaugę nuolatiniai Alytaus gyventojai.
Publikacijos - http://www.ams.lt/index.php?Lang=34&ItemId=33082

Žalingų įpročių paplitimas Lietuvoje, 2005
Užsakovas - Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Antrinė RAIT atlikto tyrimo duomenų sociologinė analizė, SPSS duomenų bazė
Darbo vadovas -prof. habil. dr. A.Matulionis, E. Sviklas
Pakartotinoje analizėje buvo išskirtos siauresnės jaunimo amžiaus grupės, o būtent: 15-17m.(336 respondentai:181 – vyras ir 155 moterys), 18-19m.(214 respondentai:116 – vyras ir 98 moterys), 20-21m. (166 respondentai:81 – vyras ir 185 moterys), 22-24m.(207 respondentai:99 – vyras ir 108 moterys).
Publikacijos: http://www.nkd.lt/index.php?id=0-108-0#1,
Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje. V.: Narkotikų kontrolės departamentas prie LRV, 2005, 127 p.

Kalba darbe, 2006-2007
Užsakovas - Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Darbo vadovas -prof. habil. dr. A.Matulionis, E. Sviklas, E. Krukauskienė, I. Trinkūnienė
Tyrimas atliktas taikant anketinę apklausą: apklausta 250 įmonių 750 darbuotojų ir 250 įmonių vadovų kaip ekspertų. Apklausą atliko “Vilmorus”.Pateikiama tyrimo programa, anketa, SPSS duomenų bazė.

Lietuvių tautinės tapatybės raiškos būdai: socialinė atmintis, kultūrinis tęstinumas ir kaita globalizacijos sąlygomis, 2006
Darbo vadovas -prof. habil. dr. A.Matulionis, M. Taljūnaitė, I. Šutinienė

Jaunųjų menininkų meninio rengimo, profesinės kvalifikacijos kėlimo, kūrybos ir jos sklaidos, socialinės būklės problemų, poreikių ir galimybių tyrimas, 2006
Užsakovas - Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Lietuvos mokslininkų gebėjimų ugdymas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungos infrastruktūrą, 2005-2007
BPD projektas
M. Taljūnaitė, L.Kublickienė, I. Šutinienė
500 mokslininkų apklausa, tyrimo programa, anketa

Vilniaus apskrities socialiai pažeidžiamų moterų integracija, 2005-2007
EQUAL projektas
L.Kublickienė, Lipnevič, L.Kuzmickaitė
250 projekto dalyvių apklausa, tyrimo programa, anketa, SPSS duomenų bazė


DARBO IR SOCIALINIŲ TYRIMŲ INSTITUTAS
Rinktinės 48, LT-09318 Vilnius.
Telefonas (8-5) 275-24-34, faksas: (8-5) 275-21-13
El. paštas: institutas@dsti.lt
www.dsti.lt

Institutas vykdo mokslinius tyrimus (teorinius metodologinius ir taikomuosius) darbo ir socialinės politikos formavimo bei įgyvendinimo srityse;
Darbuotojai. Institute dirba 12 mokslo darbuotojų ir specialistų, iš jų 6 turi mokslo laipsnius, 3 studijuoja doktorantūroje; 

Pagrindiniai tyrimai:

Suaugusiųjų profesinio mokymo efektyvumo tyrimai, 1997
dr. B.Čėsnaitė, dr. B.Gruževskis,
Atlikus tyrimą, nustatyti baigiančiųjų/baigusiųjų darbo rinkos profesinį mokymą, profesijos, mokymo įstaigos pasirinkimo motyvai, įsidarbinimo lygis, o taip pat įsidarbinimo lygis pagal kursuose įgytą specialybę, išanalizuoti respondentų profesinio konsultavimo, pasitenkinimo profesija, pasirengimo profesinei veiklai bei praktinio mokymo sąlygų vertinimai.

Lygios galimybės neįgaliesiems: Lietuvos invalidų nuostatų, lūkesčių, vertinimų ir reikmių tyrimas, 1998
dr. B.Gruževskis, dr. L.Žalimienė (vadovė).
Atliktas 1000-čio neįgaliųjų sociologinis tyrimas, kurio pagrindu parengta ataskaita ir pasiūlymai, siekiant sudaryti lygias galimybes neįgaliesiems įvairiose gyvenimo srityse

Profesinis mokymas ir aktyvinimo priemonės darbo rinkoje, 2000
dr. B.Čėsnaitė (vadovė), dr. B.Gruževskis.
Atlikus tyrimą nustatyta, kokios psichologinės problemos iškyla netekus darbo, išanalizuotas respondentų požiūris į aktyvinimo darbo rinkoje grupių veiklą, įvertintas jų naudingumas. Nustatyta, kaip respondentai, baigę darbo rinkos profesinį mokymą, vertina teorinį ir praktinį profesinį pasirengimą. Įvertinti baigusiųjų darbo rinkos profesinį mokymą įsidarbinimo rezultatai, aptartos neįsidarbinimo priežastys

Teritorinėse darbo biržose užsiregistravusio jaunimo motyvacijos, teritorinio mobilumo ir integravimo į darbo rinką galimybių tyrimas, 2000
dr. B.Gruževskis (vadovas), mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, dr. A.Pocius
Tyrimo tikslas - įvertinti jaunimo padėtį darbo rinkoje bei pagrįsti kryptis ir priemones, didinančias šios gyventojų grupės užimtumą. Atliktas jaunų (iki 25 metų amžiaus) bedarbių sociologinis tyrimas, parengti pasiūlymai, kaip gerintina jų padėtis darbo rinkoje

Nuteistųjų asmenų socialinių bei profesinių poreikių sociologinis tyrimas, 2001
dr. R.Bikmanienė, dr. B.Gruževskis, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas), dr. L.Žalimienė.
Tyrimo tikslas - nuteistųjų asmenų socialinių bei profesinių poreikių analizė. Šešiose įvairaus rėžimo laisvės atėmimo įstaigose atliktas 1476 nuteistų asmenų, atliekančių bausmę paskutinius vienerius metus, sociologinis tyrimas.

Romų, gyvenančių Vilniaus miesto taboruose, sociologinis tyrimas, 2001
dr. B.Gruževskis, dr. L.Žalimienė (vadovė).
Tyrimo tikslas - įvertinti Vilniaus taboruose gyvenančių romų gyvenimo sąlygas ir jų integracijos į visuomenę galimybes..Atliktas Vilniaus taboruose gyvenančių romų sociologinis tyrimas

Ilgalaikio nedarbo tendencijų įvertinimas bei sociologinio tyrimo rezultatų analizė, 2001
dr. B.Gruževskis (vadovas), mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, doc. dr. G.Pajuodienė, dr. A.Pocius
Tyrimo tikslas - remiantis statistiniais duomenimis bei sociologinio tyrimo rezultatais, išanalizuoti ilgalaikių bedarbių padėtį darbo rinkoje. Atliktas ilgalaikių bedarbių sociologinis tyrimas,

Darbdavių reikalavimai profesinei veiklai, orientuotai į profesiografinę medžiagą, naudojamą ieškančiųjų darbo ir jaunimo profesiniam informavimui bei orientavimui, 2001
dr. B.Čėsnaitė (vadovė), dr. B.Gruževskis, dr. A.Stankevičienė
Tyrimo tikslas - atlikti darbdavių ir aprašomų profesijų darbuotojų apklausas, orientuotas į profesiografinę medžiagą (veikla, darbo funkcijos, priemonės, darbo santykiai/ryšiai, darbo užmokestis, atitinkamos profesijos darbuotojų poreikis, karjeros, kvalifikacijos tobulinimo galimybės). Atlikus tyrimą, naudojantis darbdavių bei aprašomų profesijų darbuotojų interviu informacija

Pedagogų rengimo kokybė Lietuvos aukštosiose mokyklose ir jų įsidarbinimo galimybės, 2001
Tyrimo tikslas - įvertinti pedagogų, rengiamų aukštosiose mokyklose, parengimo kokybę ir jų padėtį darbo rinkoje
Atlikus tyrimą, išanalizuotos respondentų nuomonės apie studijų metu įgytą profesinį pasirengimą, įvertintas pedagoginių praktikų organizavimas, aptartas pedagogų, aukštųjų mokyklų absolventų informuotumas apie švietimo reformą, įvertinti pedagogų, baigusių aukštąsias mokyklas, įsidarbinimo rezultatai, aptartos jų neįsidarbinimo priežastys

Šeimose gyvenančių vaikų globos įvertinimas, 2002
A.Bunevičienė, D.Snieškienė, dr. L.Žalimienė (vadovė
Tyrimo tikslas - apibrėžti ir sistemiškai įvertinti vaikų globos šeimose procesą, globėjų atrankos problemas bei poreikį globėjų mokymams. Atlikta globėjų šeimų anketinė apklausa leido pateikti globojamų šeimų socialines - ekonomines charakteristikas. Buvo įvertinti globėjų poreikiai mokymams ir pateikti siūlymai globėjų kvalifikacijos kėlimo programoms
Prieglobstį Lietuvoje gavusių asmenų ir jų šeimų narių socialinių ir profesinių poreikių tyrimas, 2003
dr. I.Blažienė (vadovė), R.Junevičius, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, prof. habil. dr. A.Šileika, mgr. R.Zabarauskaitė

Universitetų absolventų konkurencingumas darbo jėgos pasiūlos ir paklausos kontekste (darbdavių ir jų įmonėse įdarbintų asolventų apklausos duomenimis, 2003
mgr. D.Andriušaitienė, dr. B.Čėsnaitė, dr. B.Gruževskis (vadovas), mgr. J.Moskvina, dr. A.Pocius.

Nuteistųjų mokymo naudos nustatymas, 2004
dr. R.Bikmanienė, R.Junevičius, prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas)
Tyrimo tikslas – įvertinti nuteistiesiems teikiamų darbo rinkos profesinio mokymo bei profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugų, kurias teikia LDRMT, naudą pagal sociologinės apklausos rezultatus (Panevėžio PN ir Pravieniškių GPN).

Vyresnio amžiaus asmenų padėties darbo rinkoje analizė ir priemonės jų integravimo į darbo rinką skatinimui, 2004
doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius
Tyrimo tikslas - ištirti vyresnio amžiaus asmenų padėtį darbo rinkoje (atlikti sociologinį tyrimą) ir parengti pasiūlymus jų užimtumui didinti. Atliktas vyresnio amžiaus (55 metų ir vyresnių) bedarbių sociologinis tyrimas

Viešojo administravimo magistrantūros programos aukšto rango valstybės tarnautojams poreikio bei jų galimybių mokytis anglų kalba įvertinimas, 2004
dr. I.Blažienė, doc. dr. B.Gruževskis (vadovas).
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos viešojo sektoriaus vyresniųjų pareigūnų ir valdytųjų kvalifikacijos kėlimo poreikius ir jų galimybes mokytis anglų kalba. Vykdant tyrimą buvo atlikta Lietuvos viešojo sektoriaus aukščiausio lygio administratorių ir vadovų apklausa

Asmenų su klausos negalia integravimas į darbo rinką (Europos bendrijų iniciatyvos EQUAL projektas), 2005
mgr. D.Andriušaitienė, dr. R.Bikmanienė, R.Junevičius, mgr. J.Moskvina,
prof. habil. dr. A.Šileika (vadovas)
Projektas vykdomas iki 2007 m. vasario mėnesio. 2005 m. parengtas tyrimo modelis ir atliktas sociologinis tyrimas (iš viso apklausta 150 įvairaus amžiaus asmenų su klausos negalia), kurio metu siekta nustatyti aktualiausias problemas, su kuriomis susiduria kurtieji integracijos į darbo rinką procese.

Profesinio mokymo naudos tyrimas, skelbiant įsidarbinimo po mokymo per 90 dienų rezultatus, 2005
mgr. D.Andriušaitienė, doc. dr. B.Gruževskis (vadovas), R.Junevičius, mgr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė, dr. A.Pocius, prof. habil. dr. A.Šileika
Parengtos asmenų, baigusių profesinį mokymą, ir juos įdarbinusių darbdavių apklausų anketos; atlikta apklausa

Sisteminis “koncernas “Achema”, kaip gamybinis vienetas, darbo jėgos atitikimo rinkos poreikiams” tyrimas, 2005
doc. dr. B.Gruževskis, mgr. V.Česnuitytė, R.Junevičius, dr. A.Kabaila, dr. A.Pocius, prof. habil. dr. A.Šileika, mgr. R.Zabarauskaitė (vadovė)
Antrajame tyrimo etape, remiantis vadovaujančio personalo (darbdavių) bei aukštųjų mokyklų (1996 – 2004 m.) absolventų anketinės apklausos rezultatais, atliktas sisteminis Koncerno kaip gamybinio vieneto darbo jėgos atitikimo darbo rinkos poreikiams tyrimas. Respondentų apklausa buvo atlikta 2005 m. spalio – lapkričio mėnesiais. Apklausta 167 Koncerno įmonių vadovaujančio personalo darbuotojai ir 206 jose dirbantys 1996 – 2004 m. aukštųjų mokyklų absolventai

Magistrantų integracijos į darbo rinką monitoringo sistemos sukūrimas, 2006
D.Bernotas, dr. S.Biveinytė, dr. I.Blažienė, V.Česnuitytė, S.Dimgailė, dr. V.Gražulis, V.Greičiuvienė, doc. dr. B.Gruževskis, V.Jatkevičienė, R.Junevičius, doc. dr. A.Misiūnas, dr. A.Pocius, V.Rosinaitė, prof. habil. dr. E.Stancikas, K.Sventickaitė, prof. habil. dr. A.Šileika, K.Šlekienė (tyrimo koordinatorė), R.Zabarauskaitė
2007 m. bus atliekamos Vilniaus universiteto magistrantų, dėstytojų bei darbdavių apklausos, kuriomis bus nustatytas minėtų grupių požiūris į bendrųjų kompetencijų vietą magistrantų/absolventų integracijos į darbo rinką procese, šių kompetencijų ugdymo bei vertinimo sistemų poreikis bei forma

Bedarbių profesinio mokymo naudos tyrimas, įvertinant mokymo programų vykdymo efektyvumą bei praktinio mokymo kokybę, 2006
dr. D.Bagdžiūnienė, doc. dr. B.Gruževskis, dr. A.Kabaila, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), K.Sventickaitė
Apklaustos dvi respondentų grupės: asmenys, baigę 15 paklausiausių darbo rinkos mokymo programų, ir darbdaviai

Bedarbių užimtumo rėmimas. Užimtumo rėmimo programų efektyvumo įvertinimas, 2006
doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. A.Kabaila, J. Moskvina, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), K.Šlekienė
Tyrimo metu atlikus projekto dalyvių, įdarbintų į užimtumo rėmimo programas, bei 50 proc. darbdavių, įdarbinusių projekto dalyvius (viso 2500 respondentų) apklausas

Bedarbių ir asmenų, įspėtų apie atleidimą, profesinio rengimo plėtra. Mokymo paslaugų efektyvumo įvertinimas, 2006
D.Andriušaitienė, doc. dr. B.Gruževskis, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), dr. A.Pocius, prof. habil. dr. A.Šileika, K.Šlekienė

Sunkiai integruojamų asmenų padėties darbo rinkoje analizė ir priemonės jų užimtumui didinti, 2006
V.Česnuitytė, doc. dr. B.Gruževskis, R.Junevičius, dr. L.Okunevičiūtė-Neverauskienė (vadovė), doc. dr. L.Žalimienė.
Tyrimo metu buvo apklausti asmenys, baigę profesinį mokymą, ir juos įdarbinę darbdaviai. Viso buvo apklausta 4500 respondentų


VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO SOCIOLOGIJOS KATEDRA
Donelaičio 52, 44244 Kaunas,
Telefonas: (+370 37) 32 79 51, faksas (+370 37) 32 78 22

Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedra dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose.
2002-2003 metais Sociologijos katedra koordinavo Europos Komisijos, Pasaulio banko, Atviros Lietuvos fondo, Pilietinio švietimo projekto (CEP), Kauno miesto savivaldybės paremtus projektus vartojimo, pirminės sveikatos priežiūros, pilietinės visuomenės, verslo plėtros, masinės komunikacijos ir lyčių santykių srityse.
Šiuo metu sociologijos katedra koordinuoja Europos Komisijos Atstovybės Lietuvoje paremtą Phare mažųjų projektų programos projektą „ES plėtra ir jos įtaka moterims Lietuvoje“ (SPP.LT.2002.40) bei planuoja sudaryti sutartį Leonardo da Vinci programos projekto „Pilietinis ugdymas ir universitetų dialogas su bendruomene“ vykdymui
2004-2006 metais. VDU Sociologijos katedra savo projektinėje veikloje bendradarbiauja su partneriais Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose šalyse.

Mokslo tyrimų kryptys:

Ekologijos sociologijos tyrimai: Bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybės Aplinkosaugos skyriumi atlikti Kauno gyventojų ekologinės sąmonės tyrimai, finansuojami PHARE programos; Švedijos instituto finansuojamas projektas „Ekologiniai ir socialiniai procesai Lietuvoje ir Švedijoje“; su REC Centrinei ir Rytų Europai biuru Lietuvoje atlikti Kauno, Šiaulių, Jonavos gyventojų nuomonės tyrimai apie atliekų tvarkymą.

Vartotojiškos visuomenės sociologiniai tyrimai: kartu su REC Centrinei ir Rytų Europai biuru Lietuvoje atliktas tyrimas apie Vartotojų teises Lietuvoje, finansuojamas PHARE.

Sveikatos sociologijos srityje: kartu su Kauno savivaldybe atliktas pirminės sveikatos priežiūros, ligoninių restruktūrizacijos ir vartotojų pasitenkinimo tyrimas; kartu su Lietuvos sociologijos ir filosofijos institutu šiuo metu yra atliekamas tyrimas „Sociodemografinių skirtumų ir sveikatos apsaugos pokyčių įtaka Lietuvos gyventojų mirtingumui“.

Nusikaltimų ir deviacijų sociologijos srityje: atliekami tyrimai kriminalinės justicijos ir alternatyvių bausmių politikos srityse.
Šeimos ir lyčių sociologijos srityse: atliekami tyrimai apie prievartą prieš moterį ir vaikus šeimoje, moterų užimtumą, moterų teises.
Nacionalizmo ir etninių grupių srityse: Asmens ir grupės tautinės, politinės tapatybės kaitos tyrimai.

Pagrindiniai tyrimai:

ES plėtra ir jos įtaka moterims Lietuvoje, 2003
Kauno miesto verslo plėtros sąlygų tyrimas, 2003
Pilietiškumo ugdymas ir universitetų dialogas su bendruomene, 2004
Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje: naujų lyčių lygybės strategijų paieška, 2004
Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje II, 2005
Prevencinių mechanizmų, mažinančių moksleivių „iškritimą“ iš bendrojo lavinimo švietimo sistemos, kūrimas ir testavimas, 2005 


KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO SOCIOLOGIJOS KATEDRA
K. Donelaičio g. 20-313, Kaunas, LT- 44239,
Telefonai: (+370 37) 30 01 44, (+370 37) 30 01 12;
Faksas: (+370 37) 30 01 02
El. paštas: sockat@ktu.lt

Pagrindinės mokslinės veiklos ir tyrimų kryptys:

Technologijų ir aplinkosaugos sociologija: aplinkosauginiai judėjimai, darnus vystymasis, ekologinės pasaulėžiūros, informacinės technologijos, technologijų raida ir socialiniai pokyčiai, virtuali bendruomenė, virtualus socialinis kapitalas.
Politikos sociologija: ideologijos, naujosios ir tradicinės ideologijos, politinės partijos, partijų ideologinė identifikacija, filantropija, socialinė politika, pilietinė visuomenė
Organizacijų ir darbo sociologija: organizacinis klimatas, klausimynų tarpkultūrinė validacija, organizacijos kultūra, profesinė karjera, tradicinė ir moderni karjera, komandinis darbas.
Kultūros sociologija: vertybinės orientacijos, kultūros kaita, kultūrinė tapatybė, vartotojiška kultūra, masinė kultūra, globalizacija, postmoderni kultūra

Pagrindiniai tyrimai:

Narkotinių medžiagų vartojimo paplitimo mąstas aukštųjų mokyklų tarpe ir narkomanijos sprendimo būdai
Užsakovas - Vyriausiasis Kauno miesto policijos komisariatas.

Kokio Kauno mes norime?“ Kauniečių požiūrio į miesto plėtrą tyrimas
(EU PHARE, Kaunas Plėtros forumas).


VILNIAUS UNIVERSITETO SOCIOLOGIJOS KATEDRA
Universiteto g. 9/1, 413k, 414k, Vilnius
Telefonas (+370 5) 2667626 Mokslinių tyrimų kryptis:
Socialiniai diskursai ir veiksmas

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO SOCIOLOGIJOS KATEDRA
Minijos g. 153, LT - 93185 Klaipėda
Tel. (8 46) 398664 Mokslinės veiklos kryptys:

Šiuolaikinės socialinės teorijos, socialinės deviacijos
etnosocialinė migracinių procesų dinamika regioniniu aspektu, jų sociologinė bei istorinė perspektyva, globalizacijos įtaka migracinių procesų dinamikos struktūrai, etninių grupių identitetui

Socialinės teorijos istorija, kultūros bei nacionalizmo sociologija, šiuolaikiniais globalizacijos procesai

Pagrindiniai tyrimai:

Klaipėdos miesto ir Klaipėdos apskrities senų ir vienišų žmonių socialinių paslaugų sociologinis tyrimas, 1999 m. rugsėjis - 2000m. vasaris
L. Kraniauskas
Kokybinis ir kiekybinis sociologinis tyrimas „Etninės bendruomenės Klaipėdoje ir Liepojoje”, 1999 m. lapkritis ir 2000 m . balandis.
L. Kraniauskas, S.Kraniauskienė
Tarptautinis sociologinis tyrimas „Miestų ir universitetų bendradarbiavimas Baltijos miestų sąjungoje (UBC)“,2000 rugpjūtis - rugsėjis.
L. Kraniauskas
Požiūris į narkotines medžiagas Klaipėdos moksleivių tarpe, 2001 rugsėjis
Organizatorius - Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centras), L. Kraniauskas
Bendras Helsinkio ir Vilniaus universitetų kokybinis sociologinis tyrimas „Mano gyvenimo istorija“
S. Kraniauskienė


LIETUVOS KARO AKADEMIJOS STRATEGINIŲ TYRIMŲ CENTRAS 

Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys:

Kompleksiškas esminių ir svarbiausiųjų Lietuvos nacionaliniam saugumui pokyčių analizė ir apibendrinimas. Pagrindinis šia kryptimi atliekamų tyrimų rezultatas – tęstinio akademinio  leidinio  „Lietuvos metinė strateginė apžvalga“ rengimas ir publikavimas lietuvių ir anglų kalbomis. Šiame leidinyje apžvelgiami ir analizuojami pokyčiai vykstantys  tiek tarptautiniu, tiek regioniniu, tiek  nacionaliniu lygmenimis, taip siekiant maksimaliai išryškinti Lietuvos nacionalinio saugumo problematiką ir išsamiai pristatyti ją platesnei auditorijai šalyje ir užsienyje.
Lietuvos Rytų kaimynų karinės, politinės ir ekonominės raidos tendencijos – antroji Centro atliekamų tyrinėjimų kryptis. Ypatingas strateginių tyrimų centro dėmesys minėtiems procesams į Rytus nuo Lietuvos yra natūralus šalies geopolitinės veiklos padarinys. Šie tyrimai įgyja ypatingą aktualumą, atsižvelgiant į tai, kad Lietuva, tapusi visaverte NATO ir ES nare, dabar siekia vykdyti aktyvią užsienio ir saugumo politiką būtent šia kryptimi. Šia kryptimi atliekamų tyrimų rezultatai skelbiami arba kaip atskiros publikacijos, arba kaip monografijos, arba pateikiami „Lietuvos metinėse strateginėse apžvalgose“.
Trečioji mokslinių tyrimų kryptis – Lietuvos kariuomenės tyrimai. STC tyrinėja Lietuvos kariuomenės profesionalizacijos perspektyvas ir problemas bei atlieka daug empirinių sociologinių Lietuvos kariuomenės tyrimų. Šia kryptimi atliekamų tyrimų rezultatai aptariami mokslinėse konferencijose, skelbiami monografijose, spausdinami „Lietuvos metinėse strateginėse apžvalgose“ arba pristatomi specializuotuose kariuomenės vadų seminaruose.

Pagrindiniai tyrimai:

Lietuvos karo akademijos kariūnų požiūris į naują studijų sistemą, 2003
Kariūnų profesinės atrankos ir tobulinimo galimybės, 2003
Aukštųjų mokyklų studentų karinio rengimo efektyvumas, 2003
Puskarininkių ir karių santykiai Lietuvos kariuomenėje, 2003
Savižudiško elgesio prielaidos Lietuvos kariuomenėje, 2004
Privalomosios karo tarnybos karių adaptacijos problemos, 2004
Karininkų adaptacija ir jų  parengimo atitiktis kariuomenės poreikiams, 2004
Tarptautinėse misijose tarnavusių karių socialinės ir psichologinės problemos, 2004
Psichologinis smurtas ir seksualinis priekabiavimas krašto apsaugos sistemoje, 2004-2005
Požiūris į profesinę kariuomenę: Kariuomenės transformacija: karių šeimų socialinės problemos, 2005-2006
Požiūris į profesinę kariuomenę: Karių reintegracijos į civilinį gyvenimą problemos, 2005-2006


VISUOMENĖS NUOMONĖS IR RINKOS TYRIMŲ CENTRAI

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centrai disponuoja įvairių užsakovų empiriniais duomenimis. Pirmiausiai tai tarptautinių projektų (tokių, kaip Eurobarometras, Vertybių tyrimas, Naujųjų demokratijų barometras) empirinė medžiaga. Nedidelę, bet svarbią dalį sudaro akademiniai tyrimai, užsakyti akademinių institutų ir universitetų. Šiuo metu gana daug tyrimų užsako ministerijos ir kitos valstybinės įstaigos. Užsakovo vaidmenyje taip pat dažnai būna nevyriausybinės organizacijos ir partijos. Dauguma čia paminėtų užsakovų (išskyrus partijas) mielai perduotų empirinių tyrimų bylas archyvams, tačiau jie patys tų bylų elektroninėje formoje neturi, o jeigu ir turėtų, tai nevisada ten būtų specialistas, kuris galėtų perduoti medžiagą reikiama forma. Taigi, nors patys užsakovai gali ir atsisakyti parengti medžiagą reikiama forma, tačiau leidimą pasiimti medžiagą iš tyrimų centro jie greičiausiai duotų. Kitas dalykas, kad viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centrai į pas save sukauptus duomenis psichologiškai žiūri jau kaip į savo nuosavybę ir perduoti kam nors duomenų bylas neturi ypatingo noro, kiekvienas tyrimų centras yra pats savaime duomenų archyvas. Antra, duomenų sutvarkymas archyvavimui yra pakankamai laikui imlus darbas. Patirtis rodo, kad netgi atliktų darbų sąrašą gauti iš tyrimų centrų nėra lengva. Ir ne dėl to, kad nenorima duoti, bet dėl to, kad to sąrašo nėra ir jį reikia sudaryti palikus kitus darbus. Iš dalies tą problemą galima būtų spręsti surandant finansinius resursus archyvuoti praeityje atliktus tyrimus. O dabar atliekamiems valstybės finansuojamiems akademiniams ar žinybiniams tyrimams galėtų būti sutarties punktas apie archyvavimo būtinybę.

Šiuo metu (2007m.) Lietuvoje yra 5 stambesni ESOMAR - narių(ESOMAR- tarptautinė viešosios nuomonės ir rinkos tyrėjų organizacija, jungianti virš 4400 narių iš daugiau nei 100 šalių) centrų. Narystė yra individuali, ESOMAR narys pasižada, kad organizacija, kurioje jis dirba, laikysis ESOMAR profesinio ir etikos kodekso “ICC/ESOMAR International Code of Marketing and Social Research Practice“ http://www.esomar.org/index.php/codes-guidelines.html) kataloge nurodomi visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centrai: TNS Gallup, Spinter, Rait, Baltijos tyrimai,Vilmorus.
Dauguma šių centrų empirinių tyrimų duomenų priklauso užsakovams, o ne patiems tyrinėtojams (išskyrus atvejus, kai sutartyje yra aptariamos galimybės panaudoti duomenis nekomerciniams tikslams).
Kita vertus, kaip taisyklė, duomenys elektroninėje formoje yra saugomi būtent pas tyrėją ir čia juos yra lengviausia rasti. Pirminė empirinė informacija - anketos - pagal ESOMAR taisykles yra saugoma du metus, o po to gali būti sunaikintos.


TNS GALLUP

TNS Gallup
Raugyklos g. 15, LT-01140 Vilnius
Telefonai.: +370 5 210 66 00, +370 5 210 66 20, faks.: +370 5 210 66 01
El.paštas: info@tns-gallup.lt
http://www.tns-gallup.lt/lt/disp.php/lt_contacts

Įsikūrė 1993m. (tuo metu vadinosi Socialinės informacijos centras), priklauso TNS grupei (70 šalių), 14 mln. litų apyvarta, 126 darbuotojai, 250 interviuotojų. Nuo 1995 m. pagrindiniai TNS Gallup darbuotojai yra ESOMAR nariai.

TNS Gallup vykdo tokius nuolatinius tyrimų projektus:

OMNIBus / CATIBus (2 kartus per mėnesį atliekami reprezentatyvūs Lietuvos gyventojų tyrimai);
Finansų monitoringas (1 kartą per metus atliekamas namų ūkių finansinio elgesio tyrimas);
Reklamos monitoringas (nuolatinis visų Lietuvoje pasirodančių reklamų registras);
TV, radijo, spaudos auditorijos tyrimai, kompiuterių ir interneto tyrimai (tęstinis TV auditorijos tyrimas, atliekamas TV metrų metodu. Duomenys pateikiami kasdien, 1 min. tikslumu. Ištisiniai Radijo auditorijos, Spaudos auditorijos, Kompiuterių ir Interneto tyrimai. Duomenys pateikiami keturis kartus per metus);
Teikia klipingo paslaugas.

Nuo 1998m. reguliariai atlieka spausdintos ir elektroninės žiniasklaidos tyrimus. Vieninteliai turi įdiegę TVmetrų technologiją.
Nuo 2004m. atlieka Eurobarometro tyrimus (Standartiniai ir Specialieji Eurobarometrai). 

Be to atliko šiuos svarbesnius tyrimus:

Lietuvos gyventojų požiūris į Europos Sąjungą (2003 ir 2004m., reprezentatyvios gyventojų apklausos, Europos komisijos atstovybės Lietuvoje užsakymas)
Lietuvos korupcijos žemėlapis (2005m., reprezentatyvi apklausa, N=1000, STT užsakymas)
Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos Lietuvai paskirstymo skaidrumas (400 respondentų, 2004-2006m. teikusių paraiškas, apklausa, STT užsakymas)


SPINTER

UAB ”Spinter tyrimai”
Tilto 35/4 - 5, Vilnius
Telefonai.: +370 5 275 28 68, tel/fax.: +370 5 275 36 08
El.paštas: info@spinter.lt
http://www.spinter.lt/

Įsikūrė 1996m., 8 darbuotojai, 100 interviuotojų.

Atliekami tyrimai:

OMNIBUS tyrimai:
Omnibus Lietuva (Kartą per mėnesį apklausiama daugiau nei 1000 respondentų nuo 18 iki 75 metų);
Omnibus “Mama” (kartą per ketvirtį apklausiama daugiau nei 1200 moterų auginančių vaikus iki 10 metų);
Omnibus “Vaikai” (kartą per ketvirtį apklausiama daugiau nei 1000 vaikų ir jaunuolių nuo 9 iki 18 metų);
Omnibus “Studentas” (apklausiama daugiau nei 1000 šalies aukštųjų mokyklų studentų 15 šalies aukštųjų mokyklų);
Omnibus “Moteris” (apklausiama daugiau nei 1000 šalies moterų).

AD-HOC tyrimai:
Brand dimension™;
Reklamos tyrimai;
Personalo tyrimai;
Slapto pirkėjo tyrimai;
On-line tyrimai;
Kiekybiniai tyrimai;
Kokybiniai tyrimai.

Reguliariai atlieka viešosios nuomonės apklausas Delfi naujienų portalo užsakymu.

Kiti svarbesni tyrimai:

Gyventojų požiūris į korupciją (2001m., reprezentatyvi apklausa, Laisvos rinkos instituto uzsakymas)
Įmonių vadovų požiūris į mokesčių sistemą ir administravimą (2001m., įmonių vadovų apklausa, N=306)
Lietuvos gyventojų požiūris į viešojo saugumo institucijas, visuomenės saugumą ir prekybos žmonėmis problemą (2005m., reprezentatyvi apklausa, VRM užsakymas)
Nepilnamečių justicijos problemos (2005m., reprezentatyvi apklausa, VRM užsakymas)
Viešojo saugumo įstaigų ir saugumo jausmo vertinimas
(2006m., reprezentatyvi apklausa, VRM užsakymas)
Jaunimo tyrimas (2007m., reprezentatyvi jaunimo apklausa, N=1005, Jaunimo reikalų departamento užsakymas)


RAIT

UAB “RAIT”
Naugarduko 68B, Vilnius
Tel.: 8 5 2691247, faks.: 8 5 2691248
El.paštas: info@rait.lt
http://www.rait.lt/

Įsikūrė 2002m., 30 darbuotojų, 160 interviuotojų.

RAIT nuo 2004m. sausio mėn.direktorės Ingos Nausėdienės yra atstovaujama ESOMAR(Europos viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų asociacija) organizacijoje. Nuo 2005m. tapo Pasaulinės Slapto Pirkimo asociacijos nare.

Didžiąją dalį RAIT projektų sudaro rinkos tyrimai, kurie apima paslaugų, prekių, vartotojų tyrimus.

UAB “RAIT” tyrimų sritys:
Verslo ir vartotojų tyrimai;
Politiniai tyrimai;
Sociologiniai tyrimai.

UAB”RAIT” atlieka kokybinius ir kiekybinius tyrimus:

RAIT Omnibusą / Jaunimo Omnibusą (nuo 2003 m.);
Verslo įmonių apklausos (B2B);
Vartotojų pasitenkinimo tyrimus;
Vartotojų lojalumo ir prisirišimo tyrimus;
Prekės ženklo tyrimus;
Reklamos tyrimus;
Pakuotės ir produkto tyrimus;
Personalo tyrimus;
Rinkos analizę;
Socialinius tyrimus;
Viešosios nuomonės apklausas;
Politinės elgsenos tyrimus;
Teikia konsultacijas.

Kiti svarbesni tyrimai:

Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai (2003m., reprezentatyvi apklausa, N=1208, Socialinių tyrimų instituto užsakymas)
Kaimuose ir miesteliuose gyvenančių suaugusių poreikiai (2004m., reprezentatyvi gyventojų apklausa, STI, Švietimo ir mokslo ministerijos, Pilietinės visuomenės instituto užsakymas)


VILMORUS

Gedimino pr. 1-15, Vilnius
Tel. +37 5 269 09 79, +37 5 269 09 82
Faksas +37 5 269 09 81
El.paštas: info@vilmorus.lt
www.vilmorus.lt

Įsikūrė 1993m. (iki to – Viešosios nuomonės tyrimų centras prie Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto), 14 darbuotojų, 150 interviuotojų.

Nuo 1993m. dalyvauja tarptautiniame projekte “Naujųjų demokratijų barometras“, kuris vykdomas Rytų ir Centrinėje Europoje (projekto vadovas – prof. Richard Rose, Strathclyde universitetas Škotijoje), Lietuvoje buvo atlikti 6 tyrimai 1993, 1995, 1996, 2000, 2001, 2004m. Anketoje yra apie 150 indikatorių socialinėmis, politinėmis, ekonominėmis temomis.

Nuo 1997m. reguliariai atlieka aplausas apie gyventojų požiūrį į Europos Sąjungą ir eurointegraciją. Ypač daug tyrimų buvo atlikta prieš euroreferendumą, tame tarpe dvi telefoninės apklausos, kurių imtys siekė net N=10 000.

1998m. “Lietuvos ryto“ užsakymu pradėtas reguliariai tirti pasitikėjimas institucijomis, partinės preferencijos, politikų vertinimas. Iki 2007m. balandžio atlikta 100 tyrimų.

Kiti svarbesni tyrimai:

Viktimologinis tyrimas (1997m., reprezentatyvi gyventojų apklausa, Teisės instituto ir UNICRI užsakymas)
Baimės pokomunistiniame pasaulyje (1997m., reprezentatyvi apklausa, Mičigano universiteto užsakymas)
Meno ekspertų apklausa (1997m., N=111 meno ekspertų, Kultūros ministerijos užsakymas)
Religinių nuostatų tyrimas (1997m., reprezentatyvi apklausa, GfK-Austria užsakymas)
Vaikų patiriamas smurtas (1998m., reprezentatyvi apklausa, “Gelbėkit vaikus”)
Tarptautinis mokslinis mobilumas ir aukštojo mokslo kokybė (1998m., socialinių mokslų atstovų apklausa, N=200, Gioteborgo universiteto užsakymas)
Korupcijos tyrimas (1999m., reprezentatyvi apklausa, Nusikaltimų prevencijos centras)
Informacinis laukas savivaldybės lygmenyje (1999m., reprezentatyvi apklausa, Vilniaus universitetas)
Žmogaus teisės Lietuvoje (2000m., reprezentatyvi apklausa, Lietuvos žmogaus teisių Lietuvoje centro užsakymas)
Žmogaus teisės Lietuvoje: 2001m. (reprezentatyvi apklausa, JTVP projekto “Žmogaus teisių veikimo planas“ užsakymas)
Skaitmeninės Lietuvos profiliai (2000-2001m., 3 reprezentatyvios apklausos, viso virš 3000 respondentų, ALF užsakymas)
Prekyba moterimis: informuotumas ir vertinimas (2002m., reprezentatyvi apklausa, Tarptautinės migracijos organizacijos užsakymas)
Lietuvos gyventojų požiūris į Europos Sąjungą (2002m., reprezentatyvi apklausa, N=2523, ES komisijos delegacijos Lietuvoje užsakymas)
Lietuvos tolerancijos profiliai (2003m., reprezentatyvi gyventojų apklausa, JTVP projektas “Žmogaus teisių veikimo planas“)
Prezidento ir būsimi Seimo rinkimai (2004m., reprezentatyvi gyventojų apklausa, Pilietinės visuomenės instituto užsakymas)
Verslo pradžia: mažų įmonių apklausa (2005m., mažų įmonių vadovų apklausa, N=800, Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūros užsakymas)
Lietuvos įvaizdis užsienyje (2006m., reprezentatyvios apklausos 24 ES ir kaimyninėse šalyse)
Visuomenės požiūris į genetiškai modifikuotus produktus (2007m., reprezentatyvi apklausa, Lietuvos vartotojų instituto užsakymas)


BALTIJOS TYRIMAI

Vytenio 50
LT-03229 Vilnius
Tel. 2120104, faks. 2127145
Info@baltic-surveys.lt
http://www.balttyr.lt
http://www.gallup.com

Tai bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija, įkurta 1992m. (iki to – Vilniaus universiteto Sociologinių tyrimų laboratorija), Gallup Worldwide narė. Firmoje dirba 20 darbuotojų, 400 interviuotojų.
Baltijos tyrimai daugelį metų dalyvauja Eurobarometro tyrimuose (pastaruoju metu – Flash Eurobarometer), pasauliniame Vertybių tyrime. Žiniasklaidos užsakymu reguliariai atlieka pasitikėjimo institucijomis, partinių preferencijų, politikų vertinimo tyrimus. Metų pabaigoje vykdo gyventojų nuomonės apie prėjusius metus apklausas. Taip pat Baltijos tyrimai įvykdė daugelį priešrinkiminių tyrimų, tame tarpe rinkimų dieną ir ne tik Lietuvoje, bet ir Azerbaidžane ir Kazachstane. Lietuvos banko užsakymu reguliariai yra vykdomos apklausos apie euro įvedimą.

Kiti svarbesni reprezentatyvūs gyventojų tyrimai:

Politinių nuostatų tyrimas (1991,1992, 1994 ir 1995m., USIA užsakymas)
Požiūris į reformas (1993 ir 1997, Oksfordo universiteto užsakymas)
Palyginamasis rinkiminių sistemų tyrimas (1996 ir 2000m., CSESS užsakymas)
Visuomenės nuomonė apie Kosovo krizę (1998m., Gallup Organization užsakymas)
Tarptautinis vaikų tyrimas (2000m., UNICEF)
Viktimologinis tyrimas (2000m., ICVS International working group)
Korupcijos žemėlapis (2001, 2002, 2004m., Transparency International Lietuvos skyrius)
Filantropija Lietuvoje (2003m., ALF užsakymas)
Europos darbo sąlygų tyrimas (2005m., Gallup Organization užsakymas)
Pasaulinis Gallup tyrimas (2005, 2006m., Gallup Organization užsakymas)
Demografinis tyrimas (2006m., Socialinių tyrimų instituto Demografijos tyrimų centro užsakymas)


NEVYRIAUSYBINĖS, VISUOMENINĖS ORGANIZACIJOS

SOCIALINĖS POLITIKOS GRUPĖ

Rukeliškių g. 26-6 LT-10101, Vilnius
Tel.: +370 5 265 05 06, +370 5 265 22 26
Faks.:+370 5 265 00 26
El. paštas: spg@spg.lt
http://www.spg.lt/

Socialinės politikos grupė (SPG) yra viešoji įstaiga, 1996 m. įsteigta LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje. SPG jau dešimtmetį sėkmingai vykdo nacionalinius ir tarptautinius socialinius projektus. 2005 m. gruodžio 6 d., vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gruodžio 6 d. įsakymu, Socialinės politikos grupės dalininko teisės buvo perleistos Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
SPG tiria įvairius žmogaus socialinės raidos aspektus: socialinę atskirtį, benamystę, lygias galimybes darbo rinkoje ir informacinėje visuomenėje, mokymosi visą gyvenimą, socialinės partnerystės ir bendruomenės stiprinimo galimybes bei probleminių regionų atgimimą.

Pagrindinės SPG veiklos kryptys:

Socialinių projektų rengimas ir vykdymas.
Metodologinių konsultacijų teikimas ir mokymų organizavimas.
Sociologinių tyrimų metodologijų rengimas, jų įgyvendinimas bei rezultatų analizė.
Socialinės-ekonominės situacijos ekspertinis vertinimas.
Visuomenės informavimas apie žmogaus socialinės raidos tendencijas šalyje ir pasaulyje.
Publikacijų rengimas ir platinimas.

Pagrindiniai SPG atlikti tyrimai:

Gyvenimo sąlygos ir socialinė atskirtis (2002).
Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje ir Atviros Lietuvos fondo projektas Socialinė atskirtis ir skurdas permainų laikotarpiu Lietuvoje.
Projekte dalyvavo Lietuvos teisės universiteto, Vilniaus universiteto ir Vilniaus pedagoginio universiteto mokslininkai b ei nepriklausomi ekspertai.
Apklausos tikslas – išsiaiškinti socialinės atskirties mastą, pobūdį ir priežastis.
Apklausas atliko „Baltijos tyrimai“.
Tikslinės grupės: socialinės pašalpos gavėjai ir probleminio regiono (Didžiasalio) gyventojai.
Apklausa vyko 2002. 06-08.

Mėginusių nusižudyti asmenų psichosocialiniai ypatumai (2002).
Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje ir Atviros Lietuvos fondo projektas socialinė atskirtis ir skurdas permainų laikotarpiu Lietuvoje
Tyrimo tikslas – teikti kvalifikuotą ir ilgalaikę pagalbą mėginusiems žudytis žmonėms.

Europos sąjungos poveikis Lietuvai ir gerovės politika (2003)
Projektas Eurointegracijos poveikis žmogaus socialinei raidai: socialinio sektoriaus vystymo perspektyvos ir mokesčių politika.
Tyrimo aspektai: Ekonomikos augimas ir žmogaus socialinė raida Lietuvai integruojantis i Europos sąjungą. Mokesčių našta Lietuvoje. Lietuvos ir ES šalių gyvenimo lygio konvergencija: teorinės prielaidos ir ekspertų vertinimas. Būstas: kokybė ir prieinamumas.

Baigiančiųjų aukštąsias mokyklas konkurencingumas darbo rinkoje (2003).
Projektas eurointegracijos poveikis žmogaus socialinei raidai: socialinio sektoriaus vystymo perspektyvos ir mokesčių politika.
Reprezentatyvus tyrimas.
Siekta išsiaiškinti studentų, baigiančiųjų 2003/2004 mokslo m. aukštąsias mokyklas, ketinimus dalyvauti ES darbo rinkoje, įvertinti jų profesinį pasirengimą konkuruoti Lietuvos ir užsienio darbo rinkoje, vertybines nuostatas, darbo bei migracijos patirtį. Devyniuose šalies universitetuose apklausta 1401 studentas
Apklausa vyko 2003. 11. – 12.

Benamių gyvenimo sąlygos (2003).
Projektas socialinė integracija ir žmogaus socialinė raida permainų laikotarpiu Lietuvoje, įgyvendinant 2000 PHARE Access programą.
Partneriai: Lietuvos teisės universitetas, Ekonomikos raidos centras (Bulgarija)
2003 balandžio-birželio atlikta būsto neturinčių gyventojų apklausa.
Tikslas įvertinti benamystės reiškinį, jo priežastis, numatyti priemones benamių problemoms spręsti.
Interviu atliko Lietuvos teisės universiteto Socialinio darbo fakulteto ir Vilniaus pedagoginio universiteto studentai, N=606.

Mokyklos nelankymo ir blogo lankomumo tendencijos ir priežastys (2003).
Projektas Socialinė integracija ir žmogaus socialinė raida permainų laikotarpiu Lietuvoje, įgyvendinant 2000 PHARE Access programą.
Partneriai: Lietuvos teisės universitetas, Ekonomikos raidos centras (Bulgarija).
Tikslas – išsiaiškinti pedagogų požiūrį į moksleivių mokyklos nelankymą bei blogo lankomumo problemas, antramečiavimą; įvertinti šių reiškinių priežastis bei pedagogų ir mokyklos bendruomenės pasirengimą dirbti su mokyklos nelankančiais, motyvacijos stokojančiais, probleminiais vaikais. Tikslinė grupė: mokytojai, dirbantys pradinėse, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose ir turintys auklėjamąją klasę (I-X klasę) apklausa, N=1034.
Apklausą atliko „Baltijos tyrimai“. Tyrimo programą ir metodologiją parengė Socialinės politikos grupė. Apklausa vyko 2003 birželio mėn.

Informacinės visuomenės pažangos vertinimas (statistinių rodiklių sistema) Europos Sąjungoje ir šalyse kandidatėse (SIBIS) (2001-2003).
2001-2003 m. Europos Komisijos 5-osios bendrosios programos (Informacinės visuomenės technologijos) projektas SIBIS. Projekto tikslas – sukurti ir pritaikyti inovacinius statistinius indikatorius, leidžiančius įvertinti ir išmatuoti ES šalyse narėse ir šalyse kandidatėse vykstančius pokyčius ir progresą informacinės visuomenės link.
Remiantis nauja indikatorių sistema, atliktas Europos šalių įvertinimas ir tarpusavio palyginimas. Siekiant naujai apžvelgti informacinės visuomenės matavimo rodiklius, atlikta reprezentatyvi apklausa ES šalyse narėse, šalyse kandidatėse, Šveicarijoje bei JAV.


LIETUVOS LAISVOSIOS RINKOS INSTITUTAS (LLRI)

Jasinskio g. 16a LT-01112 Vilnius
Tel: (8 5) 25 26 255, faks.: (8 5) 25 26 258
LLRI@LRinka.Lt
http://www.lrinka.lt

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais įtvirtinti asmens laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas.
LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, kuria reformų koncepcijas, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes bei padeda valdžios institucijoms patardamas, kaip geriau įtvirtinti laisvosios rinkos principus Lietuvoje. Institutas taip pat atlieka sociologines apklausas, leidžia ekonominę literatūrą, rengia konferencijas, seminarus, paskaitas. Švietėjiški darbai yra neatsiejama instituto veiklos sritis – tam, kad laisvosios rinkos idėjos taptų Lietuvos visuomenės gyvenimo dalimi.
Institutas palaiko glaudžius ryšius su verslo bendruomene, tarptautinėmis organizacijomis, žiniasklaida ir kitomis visuomenės grupėmis.

LLRI vykdyti tyrimai:

Darbuotojų požiūris įvairiais darbo santykių reguliavimo klausimais (2006)
Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip darbuotojai vertina darbuotojo ir darbdavio santykius, darbo laiko, užmokesčio ar kitas darbo santykių reguliavimo problemas, įvairius darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus.
Reprezentatyvi anketinė Lietuvos gyventojų apklausa tiesioginio interviu būdu.
Sociologinę apklausą LLRI užsakymu atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė „RAIT“. Apklausa buvo atliekama 2005. 11 24-2005 12.03. Apklausa vykdyta Omnibuso būdu. Apklausti nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo 16 iki 74 metų amžiaus, N=1093.

Gyventojų požiūris į labiau apmokestinamų prekių kontrabandą (2004)
Tyrimas atliktas įgyvendinant projektą „Kontrabandos priežasčių šalinimas efektyviomis ekonominės politikos ir administravimo priemonėmis“, kurio tikslas - pakeisti visuomenės ir sprendimus priimančių institucijų požiūrį į kontrabandos priežastis ir paskatinti diskusiją apie efektyviausius kontrabandos ir su ja susijusios šešėlinės ekonomikos mažinimo būdus ir priemones.
Tyrimu siekta išsiaiškinti žmonių požiūrį į labiau apmokestinamų prekių – cigarečių, alkoholinių gėrimų, degalų ir kuro bei cukraus – kontrabandos ir šių kontrabandinių prekių vartojimo paplitimą, priežastis, ypatumus ir tendencijas.
Sociologinę apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „TNS Gallup“ Apklausa reprezentuoja visos Lietuvos 15-74 metų amžiaus gyventojus, N=1003. Apklausa vyko 2004 m. gegužės mėnesį. 

Sociologinis tyrimas “Valdininkų ir politikų etikos vertinimas (2002)
Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir tarptautinė prieš korupciją kovojanti “Transparency International” organizacija atliko tyrimą, kuriuo buvo siekta išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina politikų ir valdininkų etiką.
Apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2002 m. rugsėjo 23 – spalio 10 d. Apklausos metodas – standartizuotas interviu, naudojant standartizuotą klausimyną.
Tyrimo metu buvo apklausti 2005 namų ūkiai. Apklausa buvo vykdoma visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 105 atrankiniuose taškuose, reprezentuojančiuose namų ūkių lokaciją tiek geografinių regionų, tiek gyvenamosios vietos dydžio ir tipo (miestas /kaimas) aspektais.

Gyventojų požiūris į korupciją (2001)
Tyrimu siekta išsiaiškinti, ką Lietuvos gyventojai mano apie korupciją, jos priežastis ir priemones jai mažinti.
Apklausą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų studija Spinter 2001 metų birželio mėnesį.
Apklausos metodas - standartizuotas interviu, naudojant standartizuotą klausimyną.
Apklausa buvo vykdoma visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 98 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Apklausoje dalyvavo nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 65 metų, .
Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Bendras respondentų skaičius pasiskirsto proporcingai gyventojų skaičiui vietovėse.
Tyrime naudotas daugiapakopės stratifikuotose tikimybinės atrankos metodas. Tyrimo rezultatai reprezentuoja 18 - 65 metų šalies gyventojų nuomonę. Atrankiniuose kiekybiniuose tyrimuose visada išlieka statistinės paklaidos tikimybė, į kurią būtina atsižvelgti interpretuojant duomenis. Pvz. Jeigu gavome, kad 32,9% gyventojų žino korupcijos atvejų, tai yra 95 proc. tikimybė, kad tikroji reikšmė yra tarp 30,0 ir 35,8 proc.

Gyventojų požiūris į mokesčių sistemą (2001)
Šį tyrimą LLRI inicijavo siekdamas išsiaiškinti, ką Lietuvos gyventojai mano apie mokesčių sistemą, konkrečių mokesčių poveikį verslui ir ekonomikai.
Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų Studija Spinter. Gyventojai buvo apklausiami 2001 m. birželio mėnesį. Apklausos metodas - standartizuotas interviu. Apklausa buvo vykdoma visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 98 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Apklausoje dalyvavo nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 65 metų, N=1003

Įmonių vadovų požiūris į mokesčių sistemą ir administravimą (2001)
Tyrimo tikslas - sužinoti įmonių vadovų nuomonę apie mokesčių sistemą ir administravimą, konkrečių mokesčių įtaką ekonomikai ir įmonių rezultatams.
Tyrimą atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų Studija Spinter.
Įmonės buvo apklausiamos 2001 m. birželio mėnesį. Apklausos metodas - telefoninis interviu. Apklausoje dalyvavo šalies įmonių vadovai/finansų vadovai, N=306


ATVIROS LIETUVOS FONDAS

Didžioji g. 5, LT-2600 Vilnius,
Tel. 268 55 11,
Faksas 2 68 55 12
El. paštas: fondas@osf.lt
http://www.osf.lt/lt/main.htm

(ALF) yra vienas iš daugiau nei penkiasdešimties fondų ir organizacijų, kuriuos Rytų ir Vidurio Europos, Azijos, Afrikos šalyse, Haityje įkūrė JAV finansininkas ir garsus XX a. pabaigos filantropas George Sorosas.
ALF savo veiklą pradėjo 1990 m. spalio mėn. kaip nepriklausoma nevyriausybinė nepelno organizacija, kurios pagrindinis tikslas buvo remti atviros, demokratinės, pilietinės visuomenės kūrimąsi.

Viešosios politikos projektai:

Eurointegracijos projektai:

Stojimo į ES proceso stebėsena: moterų ir vyrų lygios galimybės (2002)
Stojimo į ES proceso stebėsena: mažumų apsauga. I tomas (2002)
Stojimo į ES proceso stebėsena: teismų gebėjimai (2002)
Stojimo į ES proceso stebėsena: korupcija ir antikorupcinė politika (2002)
Vyriškų vaidmenų krizė Lietuvoje (2002)
Lietuvos etninių grupių adaptacija: kontekstas ir eiga (2002).
Dalyvavimas pensijų reformoje: piliečiai, rinkos, viešosios institucijos (2002).
Akademinė karjera lyčių lygybės požiūriu (2002)
Viešosios politikos įgyvendinimas Lietuvoje: “trūkstamos grandies” analizė – 2002
ES regioninės politikos pasekmių įvertinimas Lietuvos viešajai administracijai (2002)
Darbo jėgos konkurencingumo politikos tobulinimas Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą (2001)
Teismų nepriklausomumas stojant į Europos Sąjungą (2001)
Tautinių mažumų apsauga stojant į ES (nepriklausomos priežiūros ataskaitos) (2001)
Prekybos režimo pokyčių, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, įtakos analizė ir įvertinimas (2001)
Laisvo darbo jėgos judėjimo pasekmės Lietuvai (2001) 

Informacinės visuomenės plėtros viešoji politika

Informacinių technologijų diegimo Lietuvos švietimo sistemoje politikos analizė (2003)
Privatumo ir saugumo lietuviškame Internete tyrimas 2-as etapas (2003)
Privatumo ir saugumo lietuviškame Internete tyrimas 1-as etapas (2002)
Visuomenės ir valdžios ryšio Internete kokybės analizė. 2-as etapas (2002)
Visuomenės ir valdžios ryšio Internete kokybės analizė. 1-as etapas (2002)
Informacinės technologijos Lietuvos rajonų savivaldybėse (2001)
Lietuvos informacinė visuomenė (2001)
Informacinė visuomenė Lietuvoje: euforijos ir baimės (2001)
Informacijos visuomenės kolokviumas: Lietuva XXI a. (2001)
Informacijos visuomenės samprata Lietuvoje (2000) 

Kultūra:

Teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos pertvarkymo pažangos įvertinimas (2003)
Vilniaus miesto savivaldybės kultūros įstaigų ir renginių finansavimo analizė (2002)
Lietuvos teatrų ir koncertinių organizacijų išlaidų įvertinimas (2001)
Kultūros rėmimo fondai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Lyginamoji apžvalga (2001)
Valstybės išlaidų kultūrai apžvalga - (2001)
Lietuvos regioninės periodikos kultūros puslapiai (2001)

Švietimo politikos monitoringas:

Studijų reformų Lietuvoje analizė (2003)
Aukštųjų mokyklų absolventų konkurencingumas darbo rinkoje (2002)
Regioninės švietimo politikos projektas “Mokymosi visą gyvenimą galimybės regione” (2002)
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo projekto ekspertinis įvertinimas (2002)
Šešėlinis švietimas (2002)
Regioninės švietimo politikos projektas. Knyga “Tarp dviejų pradžių” (2002)
Pedagogų rengimo kokybė Lietuvos aukštosiose mokyklose  ir jų įsidarbinimo galimybės (2001)
Švietimo valdymas (2001)
Švietimo finansavimas (2001)
Švietimo kokybė ir lygios galimybės (2001/2002)
Moksleivių pasiekimų tarptautiniai tyrimai (2001)

Visuomenės sveikatos viešosios politikos projektai

Lietuvos AIDS centras. Nacionalinės AIDS programos vertinimas (2004)
Sveikatos statistikos ir sveikatos draudimo informacinių sistemų harmonizavimas: galimybių studija (2004)
Vaikų ir jaunimo savižudybių prevencijoje dalyvaujančių įstaigų analizė (2004)
Konceptualus sveikatos programos vertinimo modelis (Mokymo knyga) (2002)
Lietuvos gydytojų skaičiaus raida ir planavimas 1990-2015 metais. Analizė ir rekomendacijos (2002)
Bendruomenių aktyvinimas sprendžiant sveikatos priežiūros etines problemas (2002)
Viešoji diskusija kaip sveikatos priežiūros sistemos raidos elementas (2002)
Pacientų teisių praktikos šiandieninėje Lietuvos sveikatos priežiūroje (2002)
Nacionalinės psichikos sveikatos strategijos rezultatų įvertinimas (“Konsensuso” projektas) 2001
Nacionalinės sveikatos tarybos parama, formuojant sveikatos politiką regioniniame ir savivaldybių lygyje (2001)
Sveikatos finansavimo ir sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimo reformų socialinių-ekonominių pasekmių vertinimas (2001)

Įvairių tyrimų projektai:

Bendruomenės dalyvavimo socialinėje ekonomikoje galimybės (2004)
Piliečių pasirinkimas 2004: Politinių partijų programų 2004 m. Seimo rinkimams analizė
Visuomenės priešrinkiminės nuostatos: Kokio Seimo sulauksime? (gyventojų apklausos rezultatai ir politinės prognozės) (2004)
Tyrimas „Procedūrinis teisingumas Lietuvos kriminalinėje justicijoje ir alternatyvios justicijos modelių taikymas“ (2004)
Sociologinis tyrimas „Filantropija Lietuvoje 2003“ (2003)
Prezidento rinkimai - 2003 metai. Porinkiminės gyventojų apklausos rezultatai
Moters ir vyro įvaizdžiai bei santykiai spaudoje (2003)
Socialinių lyčių stereotipų formavimas žiniasklaidoje (2003)


TRANSPARENCY INTERNATIONAL LIETUVOS SKYRIUS(TILS)
Įsteigtas 2000 m.

Didžioji d. 5, LT-01128 Vilnius
Telefonas: 8 5 212 69 51
Faksas: 8 5 212 16 87
info@transparency.lt, jolanta@transparency.lt
www.transparency.lt

Pagrindinės veiklos kryptys:

Nepakantumo korupcijai Lietuvos visuomenėje formavimas ir skatinimas;
Antikorupcinio pobūdžio informacijos sistemingas rinkimas ir platinimas;
Tyrimų, skirtų korupcijos fenomeno analizei, inicijavimas ir organizavimas;
Įvairių antikorupcinių programų įgyvendinimas bendradarbiaujant su valstybinėmis institucijomis, žiniasklaida bei visuomeninėmis organizacijomis.

Tyrimai:

Skaidresnės žiniasklaidos link (2007)
Projektą finansiškai rėmė Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
I tyrimo etapas 2007 m. vasario ir kovo mėn.
1. Fokusuota diskusija su žiniasklaidos priemonių atstovais bei ryšiu su visuomene specialistais. Dalyvavo 8 žmonės.
2. Trys darbo grupės tyrimo koncepcijai ir instrumentui sukurti ir aptarti. Darbo grupėje dalyvavo žiniasklaidos priemonių atstovai, sociologai, TILS valdybos nariai. Iš viso 12 žmonių.
Fokusuotos diskusijos bei darbo grupių diskusijų pagrindu buvo sukurtas tyrimo instrumentas įmonių vadovu ir atstovu apklausai atlikti.
II tyrimo etapas 2007 m. balandžio ir gegužės mėn.
Lietuvos įmonių vadovų ir atstovų apklausa. Iš viso apklausti 502 įmonių, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotoju, vadovai ir atstovai.
Tyrimo koncepcija ir instrumentą kur bei tyrimą koordinavo: “Transparency International” Lietuvos skyrius.
Įmonių vadovu ir jų atstovu apklausa atliko Rinkos analizės ir tyrimu grupė RAIT.
Apklausos metodas – tiesioginis interviu. Imtis: 502 respondentai. Tyrimas buvo atliktas 2007 m. balandžio – gegužės mėn.

Garbingesnis gydymas vaistais (2006/2007)
Užsakovai: Etinių farmacijos kompanijų asociacija ir Vaistų gamintojų asociacija. Partneriai: LR Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos gydytoju sąjunga.
Gydytojų apklausą atliko: TNS Gallup.
I etapas:
1. Fokusuota diskusija su gydymo įstaigų, farmacijos kompanijų ir vaistinių vadovais. Dalyvavo 9 žmonės.
2. Fokusuota diskusija su farmacijos kompanijų atstovais. Dalyvavo 7 žmonės.
3. Fokusuota diskusija su gydytojais. Dalyvavo 9 žmonės.
Fokusuotu diskusijų pagrindu, o taip pat bendradarbiaujant su LR Sveikatos apsaugos ministerija, Etiniu farmacijos kompanijų asociacija, Lietuvos gydytojų sąjunga ir Vaistų gamintojų asociacija buvo sukurtas tyrimo instrumentas gydytojų apklausai atlikti.
II etapas
Lietuvos gydytojų apklausa. Iš viso apklausti 402 Lietuvos gydytojai.

98 įmonės vertina viešuosius pirkimus - 12 įžvalgų apie viešuosius pirkimus Lietuvoje (2006)
Online apklausoje dalyvavo 98 įmonių atstovai. Apklausa vyko 2006 m. lapkričio mėn.

ES struktūrinės paramos skaidrumo tyrimas (2006).
Tyrimo tikslas – ištirti Europos Sąjungos struktūrinių fondu paramos Lietuvai paskirstymo skaidrumą.
Vykdytojas: TNS Gallup. Apklausos metodas – apklausa telefonu (CATI).
Tikslinė respondentu grupė: ES struktūrinių fondų paramai gauti paraiškas teikę asmenys (fiziniai ir juridiniai), N=403.
Apklausa buvo vykdoma 2006 m. spalio 6 – 30 dienomis

“Transparency International” korupcijos suvokimo indeksas (2006)

Korupcijos suvokimo indeksas (KSI) (2005)

Automobilių techninės apžiūros sektoriaus skaidrumo tyrimas (2006)
Tyrimą užsakė Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros įmonių asociacija “Transeksta”.
Gyventojų ir verslininkų apklausas atliko rinkos tyrimu ir konsultacijų įmonė “VISEO”.
Verslo atstovų apklausos vykdymą parėmė Jungtiniu Tautu vystymo programa.
Teisinės bazės antikorupcinį vertinimą atliko – Teisės projektu ir tyrimu centras.
Tyrimo uždaviniai:
Įvertinti nuostatas apie automobiliu techninės apžiūros sektoriaus skaidrumą;
Įvertinti informacijos šaltinius apie korupciją automobilių techninės apžiūros centruose;
Išanalizuoti Lietuvos žmonių patirtį automobilių techninės apžiūros centruose;
Išanalizuoti antikorupcinį potencialą santykyje su automobilių techninės apžiūros centrais;
Įvertinti priemonių priimtinumą kovoje su korupcija automobilių techninės apžiūros centruose;
Atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventoju apklausa, N=1019. Apklausos metodas – tiesioginis interviu. Apklausa vyko 2006 m. gegužės 11 – 19 d.

Miškų sektoriaus skaidrumo žvalgomasis tyrimas
Tyrimą užsakė - Lietuvos gamtos fondas.
Tyrimą atliko ir koordinavo: “Transparency International” Lietuvos skyrius. Verslo atstovų apklausą atliko: TNS Gallup.
Tyrimo etapai:
Focus grupėsu miško sektoriuje dirbančių įmonių atstovais. Tikslas – aptarti situaciją ir skaidrumo problemas Lietuvos miškų sektoriuje.
Miško sektoriuje veikiančių įmonių vadovų telefoninė apklausa. Tikslas – ištirti korupcijos paplitimą miškų sektoriuje. Viso buvo apklausta 342 respondentai. Apklausa vyko 2006 m. balandžio mėn., ją atliko TNS Gallup.
Focus grupėsu atsakingų valstybės institucijų pareigūnais, urėdijų, asociacijų ir NVO atstovais. Tikslas – aptarti situaciją miškų sektoriuje remiantis verslininkų apklausos rezultatais.

Lietuvos korupcijos žemėlapis (2005).
Užsakovas: Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba.
Vykdytojas: TNS Gallup.
Tyrimo uždaviniai:
Įvertinti nuostatas, susijusias su korupcija, korupcijos lygį ir vaidmenį visuomenėje;
Išanalizuoti korupcinės (kyšininkavimo) patirties atvejus;
Įvertinti antikorupcinį Lietuvos visuomenės potencialą.
Tyrimo rezultatus palyginti su analogiškų tyrimų, atliktų 2002 ir 2004m., rezultatais.
Apklausos metodas – tiesioginis interviu.
Tikslinės respondentų grupės ir imtys: Lietuvos gyventojai, N=1009;
Verslo įmonių vadovai, N=519.

Viešųjų pirkimų skaidrumo tyrimus (2005)
TILS focus grupės tyrimas:ekspertai vertina viešųjų pirkimų būklę
TILS užsakymu RAIT atliktos 550 verslininkų apklausos rezultatai
Tyrėjai: „Transparency International“ Lietuvos skyriaus užsakymu, bendradarbiaujant su Viešųjų pirkimų tarnyba, tyrimą atliko rinkos ir analizės ir tyrimų grupė „RAIT“.
Tyrimo tikslai:
išnagrinėti, kaip Lietuvos verslo atstovai vertina viešųjų pirkimų būklę Lietuvoje;
apibrėžti galimus viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo būdus;
aptarti galimą verslo atstovų bendradarbiavimą, gerinant viešųjų pirkimų organizavimą, skaidrumą ir sąžiningumą.
Apklausos dalyviai: Lietuvos įmonių vadovai ar jų įgalioti atstovai, gerai informuoti apie įmonės dalyvavimą viešųjų pirkimų konkursuose.
Atranka: tikslinės grupės respondentai buvo atrinkti iš užsakovo pateiktos įmonių, 2004 – 2005 metais dalyvavusių viešųjų pirkimų konkursuose sąrašo.
Imtis: 550 Lietuvoje registruotų ir veikiančių įmonių atstovų. Apklausos būdas: tiesioginis interviu, naudojant iš anksto parengtą klausimyną.
Apklausos data: Apklausa atlikta 2005 spalio – lapkričio mėnesiais.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektų atrankos proceso Lietuvoje skaidrumo analizė.
TILS užsakymu atliko ESTEP.

Vilniaus miesto korupcijos situacijos tyrimas (2005).

Situacija ir problemos Lietuvos pasienio tarnybų postuose: pasienio pareigūnų ir vežėjų vertinimai (2004).
Sienos skaidrumo tyrimas.


ŽMOGAUS TEISIŲ STEBĖJIMO INSTITUTAS (ŽTSI)
Įkurtas 2003 m.

Didžioji g. 5, LT-01128 Vilnius
Tel: 8 5 231 46 81
Faks. 8 5 231 46 79
El. paštas: h.mickevicius@hrmi.lt, ruscila@hrmi.lt
www.hrmi.lt

Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) - nepriklausoma nevyriausybinė organizacija, siekianti ugdyti atvirą ir demokratinę visuomenę konsoliduojant žmogaus teisių principus.

Viešosios nuomonės apklausos:

Kaip žmonės vertina žmogaus teisių padėtį Lietuvoje (2006)

2004 metais ŽTSI užsakė pirmąją viešosios nuomonės apklausą šia tema. 2006-aisiais metais ŽTSI užsakė panašią apklausą, tokiu būdu sudarydamas galimybę stebėti visuomenės nuomonės pokyčius šiuo svarbiu klausimu.
Abi apklausas atliko viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų agentūra Vilmorus.

Nusikaltimo aukų teisių įgyvendinimas: tyrimas
Tyrimo tikslas – pateikti nusikaltimų aukų teisių įgyvendinimo teisėsaugos institucijose situacijos analizę, pažvelgti, kaip teisėsaugos institucijose užtikrinamos nusikaltimų aukų teisės, ar sudaromos prielaidos jų įgyvendinimui, kokios yra opiausios nukentėjusiųjų teisių įgyvendinimo teisėsaugos institucijose problemos.
Lietuvoje yra atlikta eilė viktimologinių tyrimų, tačiau dar niekada apie nusikaltimų aukų teisių įgyvendinimą Lietuvoje nebuvo apklausiami teisėsaugos institucijų vadovai, juos pavaduojantys asmenys. Tai pirmas tokio pobūdžio viktimologinis tyrimas Lietuvoje.
Tyrimo laikas: kovo 10 d. – gegužės 17 d.
Tikslinė grupė: Lietuvos ikiteisminio tyrimo (policijos) įstaigų vadovai/juos pavaduojantys asmenys.
Apklausos būdas: anketavimas respondento darbo vietoje.
Atrankos metodas: visų Lietuvos ikiteisminio tyrimo (policijos) įstaigų vadovai ar juos pavaduojantys asmenys pagal pateiktus sąrašus, N=129.


PILIETINIŲ INICIATYVŲ CENTRAS

Smetonos g. 5, 304 kab., LT-01115 Vilnius, Lietuva
Tel.: +370 5 212 44 18; fax. 8 5 2324237;
El. paštas: pic@pic.lt
http://www.pic.lt/

Visuomeninė organizacija “Pilietinių iniciatyvų centras” įregistruota 1998 m. rugsėjo 16 d. LR Teisingumo ministerijoje.
Šiuo metu pilietinių iniciatyvų centras turi 53 narius.

Tyrimai

Dominuojantys lyčių modeliai (2002)
Tyrimo tikslas – sudaryti stereotipinių/būdingiausių vyrų ir moterų įvaizdžių “galeriją”, rekonstruoti tam tikras sąmoningumo trajektorijas, kurios atitinka vieną ar kitą įvaizdį.
Tyrimo dalykas: vyrų ir moterų įvaizdžiai ir lyčių (santykio) modeliai, atsispindintys žiniasklaidoje.

Pacientų teisės Lietuvoje: situacijos analizė ir visuomenės aktyvinimas (2001/2002)
Projektą rėmė Atviros Lietuvos fondas, vykdė Bioetikos draugija (BED), bendradarbiaudama su Lietuvos bioetikos komitetu (LBEK), Pilietinių iniciatyvų centru (PIC) ir Lietuvos žmogaus teisių centru (LŽTC
PIC’o tyrimų grupė kartu su bioetikos draugijos ekspertais atliko sociologinį kokybinį tyrimą.

Reprezentatyvus dviejų regionų (Jurbarko ir Trakų) gyventojų kultūrinių poreikių tyrimas (1999)
Tirta, ar/kaip gyventojų kultūrinius poreikius atitinka kultūros įstaigų kultūrinių renginių “meniu”. Kartu bandyta ne tik kategorizuoti skirtingų gyventojų socialinių grupių kultūrinius poreikius ir nustatyti gyventojų (kultūrinius) skonius, gyvenimo būdų tipus, kultūrinių renginių pasirinkimų motyvus bei kultūros įstaigų kultūrinių renginių “meniu” sudarymo mechanizmus.

Kultūros lauko kokybinis tyrimas (2000)
Šis tyrimas - tai Pilietinių iniciatyvų centro tyrimų grupės anksčiau atlikto tyrimo “Reprezentatyvus dviejų regionų (Jurbarko ir Trakų) gyventojų kultūrinių poreikių tyrimas” (1999) tąsa. Jurbarko rajono kultūros lauko kokybinio tyrimo siekiai: rekonstruoti rajono kultūros lauko struktūros modelį; nustatyti būdingiausias kultūros “tiekėjų” ir vartotojų socialines praktikas kultūros lauke; aprašyti kaimo vietovių gyventojų socialumo trajektorijas, lemiančias kultūrinio gyvenimo pobūdį.

Žydų kultūra ir istorija Lietuvos mokykliniuose vadovėliuose (1999)
Tirta, kaip žydai yra vaizduojami Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų vadovėliuose.
Užsakovas Amerikos Žydų Komitetas (American Jewish Committee).
Analogiški tyrimai šios organizacijos užsakymu buvo atlikti Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje.
Tyrimas apėmė pačių vadovėlių tekstų bei iliustracijų analizę, taip pat buvo atlikti interviu su kai kurių vadovėlių autoriais, siekiant išsiaiškinti jų vertybines nuostatas. Tyrimo metu nagrinėtas ne tik žydų, bet ir kitų Lietuvos tautinių mažumų vaizdavimas Lietuvos mokyklų vadovėliuose.
Tyrimas apėmė ir tuos etikos bei geografijos vadovėlius, kuriuose rašoma apie žydus, judaizmą ir Izraelį.
Iš viso buvo analizuojami 25 istorijos vadovėliai, 22 pagalbinės istorijos priemonės, 3 geografijos vadovėliai ir 5 etikos vadovėliai.

Tautinių mažumų stereotipai (1998/2001)
Šis sąlyginis pavadinimas apima tris savarankiškus tyrimus tautinių mažumų tematika.
Pirmasis tyrimas buvo atliktas 1998 m. rudenį. Rėmėjai - Fridricho Naumano fondas bei Europos Tarybos informacijos ir dokumentacijos centras.
Tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip Lietuvos tautinės mažumos yra vaizduojamos trijuose respublikiniuose dienraščiuose”Lietuvos rytas”, “Respublika” ir “Lietuvos aidas”. Buvo peržiūrėti visi šių laikraščių numeriai nuo 1990 m. iki 1998 m. kovo 31 d. (iš viso 6,5 tūkst. egzempliorių), ir iš jų atrinktos publikacijos, kuriose minimos tautinės mažumos bei jų atstovai.
Po šio tyrimo buvo atlikta analizė, kaip atsispindi etninis klausimas lietuviškos pogrindinės ir marginalios spaudos puslapiuose. Ši analizė buvo skirta pažinti, kuo gi alsuoja radikalųjį nacionalizmą propaguojančios organizacijos ir veikėjai. Trečiasis žingsnis buvo tyrimas, kaip tautinių mažumų problematika įtakoja Lietuvos politiką, atliktas 2001 m. pavasarį. Tyrimas rėmėsi Lietuvos politinių įvykių bei procesų analize per nepriklausomybės laikotarpį.

Lietuvos mokyklų demokratizacija: mokyklos tarybų efektyvumas
Tyrimo metu pagrindinis dėmesys buvo skiriamas savivaldos institucijų funkcionavimui bendrojo lavinimo mokyklose, nagrinėjant kaip aktyviai į savivaldą įsitraukia ir joje dalyvauja mokyklų bendruomenių nariai.
Atliekant tyrimą buvo siekiama:
tirti mokyklos tarybų rinkimo mechanizmus bei jų veiklos efektyvumą;
tirti mokinių savanoriško įsitraukimo į mokyklos bendruomenės gyvenimą apraiškas;
identifikuoti realų mokyklos tarybų poveikį mokyklos bendruomenės gyvenimui ir jų atstovavimą mokyklos bendruomenės poreikius bei iniciatyvas;
tirti mokyklos bendruomenės narių nuostatas ir požiūrius į mokyklos tarybą;
tirti mokyklos tarybos narių nuostatas ir požiūrius į mokyklos tarybą;
palyginti formalius (deklaruojamus) ir realius mokyklos tarybos funkcionavimo aspektus.


VALSTYBĖS VALDYMO INSTITUCIJOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

Gedimino pr. 11 LT-01103 Vilnius
Tel. (8~5) 2663711
Faks. (8~5) 2663895
El.p. kanceliarija@lrvk.lt
http://www.lrv.lt

Inicijuoti tyrimai:

Lietuvos įvaizdis užsienyje ir Lietuvoje
Vyriausybės užsakymu tyrimą atliko konsorciumas: VšĮ „Europos namai“, viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ ir strateginių komunikacijų įmonių grupė „Chime Communications plc“.
Tyrimo tikslas: nustatyti, kaip Europos Sąjungos ir kaimyninių šalių gyventojai vertina Lietuvą bei įvairius Lietuvos įvaizdžio komponentus.
Geografinė aprėptis: 24 Europos Sąjungos šalys (Airija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Kipras, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija) ir kaimyninės šalys, kurios nėra Europos Sąjungoje (Baltarusija, Kaliningrado sritis). Viso: 26 šalys
Apklausos būdas: akivaizdinės ir telefoninės apklausos (detaliau žr. skyriuje, kur pateikti atskirų šalių rezultatai)
Tyrimų atrankos: reprezentatyvios. Apklaustųjų skaičius: daugumoje šalių apklausta 1000 ir daugiau respondentų (Liuksemburge, Maltoje, Estijoje – po 500 respondentų)
Tyrimo laikas: 2006 m. birželis – rugpjūtis (detaliau žr. skyriuje, kur pateikti atskirų šalių rezultatai)
Apklausas atliko: daugumoje šalių apklausas atliko tarptautinis GfK tinklas, o kur to nebuvo galima padaryti – bendrovės, kurių vadovai yra ESOMAR nariai ir savo darbe vadovaujasi ESOMAR kodeksu.


NARKOTIKŲ KONTROLĖS DEPARTAMENTAS PRIE LRV

Adresas: Šv. Stepono g. 27, LT-03210 Vilnius
Telefonai: (8-5) 266-80-60, faksas: (8-5) 266-80-95
Elektroninis paštas: nkd@nkd.lt;
http://www.nkd.lt

Įsteigtas 2003 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1059, veiklą pradėjo 2004 metų vasario mėnesį. Narkotikų kontrolės departamentui tenka svarbus vaidmuo koordinuojant ir įgyvendinant Lietuvos narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką.
Vykdo psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo ir su narkotikų vartojimu susijusių užkrečiamų ligų paplitimo tyrimus.

Nacionalinio lygmens tyrimai:

Vaikų, vartojančių psichoaktyvias medžiagas, psichologinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimo būdų, metodų ir galimybių šalyje analizė bei psichologinių ir socialinių paslaugų vaikams, vartojantiems psichoaktyvias medžiagas, poreikio nustatymo metodikos parengimas“ (2006)
Atlikėjas - Socialinių tyrimų institutas.
Buvo išsiųsti 298 klausimynai į Savivaldybių Švietimo skyrius, Socialinės paramos skyrius, Psichologinės pedagogines tarnybas (PPT), Psichikos sveikatos centrus (PSC), Vaiko teisių apsaugos tarnybas (VTAT) ir Priklausomybių ligų centrus. Praėjus nurodytam klausimynų grąžinimo laikui, buvo skambinta daugumai neatsakiusiųjų, paraginant atsakyti arba gaunant informaciją, kodėl neatsakyta. Taip gauta informacija apie 162 įstaigas, iš kurių 32 atvejais įstaigos neturėjo prašomų duomenų ir klausimynų neužpildė. Taigi buvo nagrinėti 130-ties įstaigų klausimynai, kurie buvo užpildyti pilnai ar dalinai.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas ir jį įtakojantys veiksniai Lietuvos pataisos namuose (2005).
Atlikėjas - Vilniaus universitetas
Tyrimo tikslai: nustatyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą ir jį įtakojančius veiksnius Lietuvos pataisos namuose
Apklausa atlikta pagrindiniuose Lietuvos pataisos namuose (PN): Alytaus PN, Marijampolės PN, Panevėžio PN, Pravieniškių 1-uosiuose PN, Pravieniškių 2-uosiuose PN, Pravieniškių 3-uosiuose PN, Vilniaus 2-uosiuose PN, Kauno nepilnamečių PN.
Tikslinės grupės respondentų skaičius - 1300 nuteistųjų

Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas (2005)
Atlikėjas - Kauno medicinos universitetas.
Tikslas įvertinti įvairių socialinių demografinių Lietuvos gyventojų grupių gyvensenos raidą 1994-2006 m.
Apklausti 20-64 m. amžiaus gyventojai. Imtis 3000 žm.
Tyrimas atliktas 2004 m., atliekamas kas dveji metai nuo 1994 m.

Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensena ir sveikata (2005)
Tarptautinis PSO projektas Health behavior in School age chilgren- cross national survey. Vykdė KMU Biomedicininnių tyrimų institutas Socialinės pediatrijos laboratorija
Tyrimas atliekamas kas ketveri metai nuo 1994 m.
Tikslinė grupė 11, 13, 15 m. Lietuvos moksleiviai.
Respondentai: 1994 m. – 5428, 1998 m. – 4513, 2002 – 5645 asmenys.
Finansavimas KMU, PSO.

Injekcinių narkotikų vartotojų elgsena ir biologinis stebėjimas (2005)
Tyrimą vykdžiusi institucija Lietuvos AIDS centras.
Tyrimo tikslas: nustatyti injekcinių narkotikų vartotojų (INV) pagrindines socialines demografines charakteristikas, atlikti jų elgsenos vertinimą.
Tikslinė grupė: injekcinių narkotikų vartotojai besilankantys čigonų tabore. Respondentų skaičius 123 tiriamieji 2004 m. gruodis

Sociologinis tyrimas, grįžusių iš įkalinimo įstaigų ŽIV infekuotų asmenų – socialinių problemų, poreikių bei elgsenos analizė (2005).
Žalingų įpročių paplitimas Lietuvoje (2004)
Tyrimą vykdžiusi institucija/adresas UAB „RAIT“.
Tyrimo tikslas - surinkti standartizuotus duomenis apie tabako, alkoholio, narkotikų vartojimo paplitimą.
Tikslinė grupė15 – 64 m. nuolatiniai Lietuvos gyventojai, N=4207.
Apklausa vykdyta 2004.10 – 2004.12

Europos tyrimas dėl alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo tarp 15-16 metų amžiaus mokinių Lietuvoje (ESPAD) (1995-2003)
Tyrimą vykdžiusi institucija - LR švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo plėtros centras.
Tyrimo tikslas - surinkti gretinimui tinkančius duomenis apie tabako, alkoholio ir kitų narkotikų paplitimą tarp 15-16 metų amžiaus Europos moksleivių.
Vykdomas 35 Europos šalyse.
Atliekamas nuo 1995 m., pakartotinai vykdytas 1999 m., 2003m.
1995 m. (3196 mokiniai, gimę 1987 metais) - LR bendrojo lavinimo mokyklų 9-10 klasių mokiniai, LR gimnazijų 1-2 klasės mokiniai, LR profesinių ir aukštesniųjų mokyklų 1-jų mokymosi metų mokiniai.
1999 m. (5039 mokiniai, gimę 1987 metais) – LR bendrojo lavinimo mokyklų 9-10 klasių mokiniai, LR gimnazijų 1-2 klasės mokiniai, LR profesinių ir aukštesniųjų mokyklų 1-jų mokymosi metų mokiniai.
2003 m. (5036 mokiniai, gimę 1987 metais) – LR bendrojo lavinimo mokyklų 9-10 klasių mokiniai, LR gimnazijų 1-2 klasės mokiniai.
Tyrimo vykdymo partneriai - Švedijos alkoholio ir kitų narkotikų informacijos Taryba (CAN).
Tyrimą finansavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Savivaldybių lygmens tyrimai:

Psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimas savivaldybių ir apskričių vaikų globos namuose (2006)
Reprezentatyvus tyrimas, kurio metu apklaustas 631 respondentas iš 47 savivaldybių ir apskričių vaikų globos namų.
Apklausa reprezentuoja 15–17 metų amžiaus vaikus, gyvenančius savivaldybių arba apskričių vaikų globos namuose.
Apklausa buvo atliekama anketavimo metodu. Sudarant klausimyną Tyrimo tikslinei grupei Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės rėmėsi Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projekto Europos mokyklose (ESPAD) taikomu standartizuotu klausimynu.
Tyrimui atlikti buvo vykdoma ištisinė pasirinktos tikslinės grupės apklausa, t. y. apklausiant visus sutikusius apklausoje dalyvauti 15-17 metų amžiaus vaikus, gyvenančius savivaldybių ar apskričių globos namuose.
Apklausa buvo vykdoma 2006 m. vasario 27 – kovo 16 dienomis.

Vilniaus rajono 14-17 metų amžiaus vaikų psichikos sveikatos būklė (2005)
Vykdytojas - VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika Psichikos sveikatos centras.
Tyrimo tikslas: surinkti informaciją apie 14-17 metų amžiaus vaikų psichikos sveikatos būklę ir ją išanalizuoti.
Anketinė apklausa. Tikslinė grupė:14-17 metų amžiaus vaikai, N=928

Kokybinis tyrimas nustatant sveikatai rizikingo elgesio ir su juos susijusių sveikatos pasekmių pobūdį ir paplitimą, tarp ypač pažeidžiamų grupių jaunimo Utenos ir N. Akmenės m. savivaldybėse (2005)
Vykdytojas - Vilniaus priklausomybės ligų centras.
Interviu atlikti 2005 metų spalio - gruodžio mėnesiais.
Tyrimo finansavimas: JTVPendradarbiaujant su LR SAM.
Tyrimo tikslai: įvertinti realią situaciją apie sveikatos, socialinių, švietimo, teisinių paslaugų prieinamumą jaunimui, vartojančiam narkotines medžiagas.
Tikslinės grupės: jaunimas, su jaunimu dirbantys specialistai.
Tikslinės grupės respondentų skaičius 23 asmeniniai interviu.

Anoniminė moksleivių apklausa dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo 2005 m. Šilutės rajone (2005)
Vykdytojas - Šilutės rajono savivaldybės administracijos švietimo skyrius.
Tyrimo tikslai: išsiaiškinti kiek mokinių nuolat vartoja ar yra bandę vartoti narkotinių medžiagų, alkoholio, tabako.
Tikslinė grupė: švietimo įstaigų 7-12 klasių mokiniai, N=2965.

Narkotinių (toksinių) medžiagų vartojimo paplitimas tarp Utenos rajono moksleivių (2005)
Vykdytojas - Utenos r. savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Tikslas - išsiaiškinti narkotinių (toksinių) medžiagų vartojimo situaciją tarp rajono moksleivių
Tikslinė grupė: IX-XII klasių mokiniai, N=1721.

Neigiamų socialinių reiškinių paplitimas mokinių tarpe ir jų prevencija Raseinių rajono ugdymo įstaigose (2005)
Vykdytojas - Raseinių pedagoginė psichologinė tarnyba; Raseinių rajono savivaldybės administracijos švietimo skyrius.
Tyrimo tikslas - įvertinti neigiamų socialinių reiškinių paplitimą Raseinių rajono mokinių tarpe.
Tikslinė grupė: 6-12 klasių Raseinių rajono mokiniai, N=405.
Apklausa vyko 2005 metų I ir II ketvirčiais.

Narkotinių medžiagų vartojimo paplitimas Panevėžio miesto bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių tarpe (2005)
Vykdytojas - Panevėžio kolegija.
Tyrimo tikslas - įvertinti mokinių saugumo būklę Panevėžio miesto mokyklose ir nustatyti jų elgesio pokyčius.
Finansuota iš prevencinės programos „Saugūs ir sveiki mokykloje“.
Tikslinė (s) grupė (s 3-5 klasės, 6-9 klasės, 10-12 klasės, N=2663.

Moksleivių žinios, požiūris į narkotines medžiagas (2005)
Vykdytojas - Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos tarnybos Prevencijos skyrius.
Atlikta narkomanijos paplitimo analizė.
Apklausti 13-18 m. moksleiviai, N=704.

Klaipėdos miesto moksleivių anketinė apklausa, siekiant įvertinti rūkymo paplitimą Klaipėdos moksleivių tarpe (2005)
Vykdytojas - Klaipėdos visuomenės sveikatos centras.
Tyrimo tikslai: įvertinti rūkymo paplitimą Klaipėdos miesto moksleivių tarpe.
Tikslinės grupės respondentų skaičius 402.
Apklausa vyko 2005. 04 - 05.


LR SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

A.Vivulskio g. 11, 03610 Vilnius,
Tel. (8 5) 2664 201, faksas (8 5) 2664 209,
El.paštas postpost@socmin.lt
http://www.socmin.lt

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos misija 2007 m. yra įgyvendinti efektyvią darbo ir socialinės apsaugos politiką, siekiant sukurti kokybiško užimtumo galimybes ir užtikrinti visuomenės socialinį saugumą ir socialinę sanglaudą

Vykdyti tyrimai:

Jaunimo įsitvirtinimo Lietuvos darbo rinkoje galimybių tobulinimas (2006).
Pagrindinis tyrimo tikslas − ištyrus dabartines jaunimo įsitvirtinimo Lietuvos darbo rinkoje galimybes ir jų ateities tendencijas, pateikti rekomendacijas dėl jų gerinimo.
Tyrimo metu tirta aukštųjų mokyklų paskutinių kursų studentų nuomonė dėl darbdavių siūlomos perspektyvos “priversti” mokslus baigiančius studentus - jaunus specialistus tam tikrą laiką atidirbti Lietuvoje, tuo atlyginus valstybei už į mokslą investuotas lėšas; nustatytos specifinės jaunimo nedarbo priežastis (sunkumai, su kuriais susiduriama įsitraukimo į darbo rinką bei įsitvirtinimo joje metu).
Pateiktos kompleksinio pobūdžio rekomendacijos jaunimo įsitvirtinimo šalies darbo rinkoje galimybėms didinti/tobulinti.

Ekonominių migrantų skatinimo grįžti į tėvynę priemonės (2006).
Mokslinį tyrimą inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, remdamasi LR Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo priemonių planu. Tyrimą atliko Viešosios politikos ir vadybos instituto suformuota analizės grupė.
Atliekant tyrimą, naudotasi įvairiais šaltiniais – analizuota oficialioji statistika, sociologinių apklausų duomenys, teisės aktai, įvairūs tyrimai, spaudos straipsniai bei aktuali informacija iš Interneto naujienų portalų ir svetainių.
Taip pat atlikti interviu su svarbiausiu migracijos klausimais dirbančių institucijų Lietuvoje atstovais, užsienyje dirbančiais emigrantais iš Lietuvos bei į Lietuvą iš užsienio sugrįžusiais asmenimis, kalbėtasi su lietuviu migracijos klausimais besidominčiais ekspertais. Be to, buvo išplatintas klausimynas pagrindiniu Lietuviu bendruomenių užsienyje atstovams.

Vaiko gerovės reprezentacinis tyrimas (2006)
Atlikėjas UAB ,,Factus Dominus“.
Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti šeimų, auginančių sveikus bei turinčius specialiųjų poreikių ikimokyklinio amžiaus vaikus, vertinimą dėl įvairių paslaugų vaikams prieinamumo ir jų kokybės.
Tikslinės grupės: šeimos (tame tarpe ir socialinės rizikos šeimos) auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus ir šeimos auginančios ikimokyklinio amžiaus vaikus su negalia), N=1800.
Lietuvos gyventojų ekonominio aktyvumo didinimo mechanizmų tyrimas (2005)
Tyrimą atliko Darbo ir socialinių tyrimų institutas.
Tyrimas buvo atliekamas dviem etapais.
Pirmajame tyrimo etape, naudojant Statistikos departamento duomenis, įvertintos ekonomiškai neaktyvių gyventojų struktūra bei skirtingų ekonomiškai neaktyvių gyventojų grupių integracijos darbo rinkoje galimybės, išskirtos labiausiai pažeidžiamos darbo rinkoje gyventojų grupės, analizuotos pagrindinės problemos, apribojančios ekonomiškai neaktyvių gyventojų dalyvavimą darbo rinkoje.
Antrajame etape pagal paruoštą klausimyną buvo atliktas ilgalaikio nedarbo rizikos vertinimo tyrimas, kuris apėmė ilgalaikių bedarbių sociologinę bei teritorinių darbo biržų vadovų ekspertinę apklausas.
Tyrimu įvertinta ilgalaikių bedarbių integracijos darbo rinkoje specifika, konkrečių taikomų priemonių atitikimas Užimtumo politikos tikslams bei socialinės ir ekonominės aplinkos (socialinių įmonių, siūlomo darbo užmokesčio ir pan.) įtaka šios bedarbių grupės įsidarbinimui. Atliktų tyrimų pagrindu buvo parengtos rekomendacijos dėl ilgalaikių bedarbių integracijos darbo rinkoje didinimo.

Tyrimas „Smurtas prieš moteris - Samprata, problemos, veiksmų kryptys“ (2004)
Tyrimas atliktas darbo grupės, vadovaujamos Moterų informacijos centro, įgyvendinant Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2003-2004 metų programos 51.1 priemonę.
Analizuoti Lietuvos Respublikos teisės aktai ir tarptautiniai dokumentai, užsienio šalių praktika, susijusi su šeiminiu smurtu, teisinė ir psichologinė literatūra, tyrimų duomenys bei jų komentarai, taip pat anoniminių apklausų duomenys.

Nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų, darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio pobūdžio įtakos darbuotojų darbo rezultatams bei saugai ir sveikatai (2004).
Atlikėjas - Darbo ir socialinių tyrimų institutas.
Tyrimo tikslas – įvertinti nelegalaus darbo, teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, pažeidimų bei darbdavių atstovų grasinimų ar kitokio psichologinio poveikio įtaką darbuotojų darbo rezultatams bei jų saugai ir sveikatai.
Tikslinės grupės:
Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių inspektoriai.
Profesinių sąjungų/darbuotojų atstovai (anketos buvo platinamos per organizacijas: Lietuvos profsąjungų/darbuotojų konfederaciją, Lietuvos darbo federaciją bei Lietuvos profesinę sąjungą “Solidarumas”).
Įmonių vadovai/darbdavių atstovai.
Pagrindinis informacijos rinkimo metodas - anketinės apklausos.

Eurointegracijos poveikis žmogaus socialinei raidai: socialinio sektoriaus vystymo perspektyvos ir mokesčių politika (2004)
Šio projekto ribose atliktas tyrimas „Baigiančiųjų aukštąsias mokyklas konkurencingumas darbo rinkoje“.
Tikslinės grupės: Vilniaus universiteto, Lietuvos teisės universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Šiaulių universiteto, Klaipėdos universiteto, Vytauto didžiojo universiteto, Kauno medicinos, Vilniaus Gedimino technikos, ir Kauno technologijos universitetų studentai, 2003/2004 m. baigiantys bakalauro ir magistro studijų programas, N=1401.
Apklausa vykdyta 2003 m. lapkričio-gruodžio mėn.

Gyventojų plėtros politikos poreikių vertinimas (2001)
Atlikėjas - Filosofijos ir sociologijos instituto demografinių tyrimų centras.
Tirta: gyventojų nuomonės dėl valstybinės gyventojų politikos (pirmiausia, vyriausybės teikiamai paramai šeimoms, auginančioms vaikus ir pagyvenusiems žmonėms) poreikio; dėl teikiamos paramos šeimoms kompleksiškumo; dėl pašalpų šeimoms tipų, jų dydžio bei diferenciacijos principų analizė; poreikis mažų vaikų priežiūros formų įvairovei bei sąlygų, leidžiančių moterims derinti profesinę veiklą ir vaikų ugdymą; požiūris į pagyvenusių žmonių vaidmenį visuomenėje ir poreikį jų globai; nuomonės dėl giminaičių, bendruomenės ir valstybės vaidmens, teikiant betarpišką paramą šeimoms ir pagyvenusiems žmonėms.


JAUNIMO REIKALŲ DEPARTAMENTAS (JRD) PRIE SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

Gedimino pr. 37 LT-01109 Vilnius
Tel: (8-5) 2 497 002, faks. (8-5) 2 496 354
http://www.jrd.lt

JRD misija - įgyvendinti valstybės jaunimo politikos tikslus ir priemones, stiprinančias jaunimo motyvaciją ir galimybes įgyti išsilavinimą, gauti darbą ir įsitraukti į aktyvų visuomeninį gyvenimą, dalyvauti sprendžiant jaunimo problemas bei plėtoti neformalų ugdymą ir jaunimo socializacijos procesus.
Kas dvejus metus JRD (anksčiau - Valstybinės jaunimo reikalų tarybos) užsakymu yra atliekamas Jaunimo situacijos tyrimas. Vienas pagrindinių šių tyrimų tikslų – analizuoti, kiek jaunimas yra išskiriamas kaip atskira visuomenės dalis bei kiek suvokiamas kaip išskirtinė socialinė grupė. Taip pat siekiama išsiaiškinti jaunimo problemas, jaunimo aktyvumą visuomenėje, jaunų žmonių vertybines nuostatas bei bendrą situacijos Lietuvoje vertinimą.
Remiantis tyrimų metu gauta informacija, JRD planuoja veiklą ir pasirenka priemones, skirtas spręsti jaunimui opiausias problemas.

Vykdyti tyrimai:

Jaunimo situacijos sociologinis tyrimas (2005-2006 m.)
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė “Spinter tyrimai” atliko šalies jaunimo sociologinį tyrimą.
Tyrimo tikslas - Išsiaiškinti jaunimo vertybines orientacijas ir nuostatas tikslinių sričių atžvilgiu.
Tyrimo metodas – apklausa (standartizuotas interviu), naudojant standartizuotą su Užsakovu suderintą klausimyną.
Apklausoje dalyvavo šalies gyventojai nuo 14 iki 29 m, N=1002
Apklausa vyko 2005 metų lapkričio 10 – 22 dienomis.

Jaunimo situacijos sociologinis tyrimas (2004 m.)
Tyrimą atliko UAB „RAIT“.
Tyrimu siekiama išsiaiškinti dabartinę Lietuvos jaunimo situaciją. Tai kompleksinis tyrimas, kurio metu vykdyta reprezentatyvi anketinė jaunimo apklausa, reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, ekspertų apklausa ir fokus grupių diskusijos su jaunimu.
Reprezentatyvi anketinė jaunimo (14-29 metų) apklausa, N=1142
Apklausa atlikta – 2004 kovo 24-31 dienomis.

RAIT Omnibusas
Reprezentatyvi 1179 16-74 metų Lietuvos gyventojų apklausa tiesioginio interviu būdu, naudojant iš anksto parengtus klausimynus, kuriuose interviuotojai fiksuoja respondentų atsakymus.
Šiame tyrime buvo analizuojami vyresnių nei 29 metų respondentų atsakymai. Iš viso buvo apklausta 840 vyresnių nei 29 metų Lietuvos gyventojų.
Apklausa atlikta – 2004 kovo 10- 17 dienomis.

Ekspertų apklausos:
Ekspertiniams interviu atrinkti įvairių jaunimo organizacijų lyderiai ir atstovai, NVO atstovai, savivaldybių, seniūnijų atstovai, valstybinių įstaigų darbuotojai, politikai, švietimo, medicinos ir policijos įstaigų atstovai, darbdaviai, šou verslo atstovai ir kt.
Fokusuotos grupinės diskusijos (FGD)
2004 m. kovo 20 d. – balandžio 3d. pravesta 4 FGD su 18-29 metų amžiaus merginomis ir vaikinais.
Miesto ir kaimo jaunimas buvo suskirstytas į dvi grupes pagal amžių, siekiant vienoje grupėje surinkti jaunuolius, turinčius panašią gyvenimo patirtį. 2 grupės buvo surengtos su miesto jaunimu ir 2 su kaimo jaunimu (atitinkamai skirtingo amžiaus grupėmis). Po vieną FGD atlikta Vilniuje ir Šiauliuose, kurie buvo pasirinkti kaip didmiesčiai, kartu universitetiniai miestai. FGD su kaimo jaunimu vyko kaimuose Lazdijų rajone ir Jurbarko rajone.


KULTŪROS MINISTERIJA

J. Basanavičiaus g. 5, LT-01118 Vilnius
Tel. (8 ~ 5) 261 94 86, faks. (8 ~ 5) 262 31 20.
El. paštas: culture@lrkm.lt
http://www.lrkm.lt

LR Kultūrosmisija sudaryti sąlygas nacionalinės kultūros tęstinumui, plėtrai ir sklaidai, laisvai visuomenės kultūros raiškai ir dalyvavimui kultūrinėje veikloje, kultūros vertybių apsaugai, formuoti ir padėti atskleisti visuomenės grupių, tautinių bendrijų dvasines ir materialines vertybes, padėti plėtoti ir ugdyti demokratinę, laisvą ir atvirą visuomenę.

Tyrimai:

Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai (2003)
Tyrimą Kultūros ministerijos užsakymu atliko Socialinių tyrimų institutas.
Atlikta reprezentatyvi 16-74 m. gyventojų apklausa, N=1208.
Apklausą 2003. 11. atliko RAIT.

Lietuvos regioninių kultūros centrų situacijos analizė (2006)
Atlikėjas - Socialinių tyrimų institutas.
Pagrindinis tyrimo tikslas — numatytų įkurti Regioninių kultūros centrų (RKC) situacijos apžvalga ir įvertinimas bei, surinktos informacijos pagrindu, apibendrinančių išvadų formulavimas.

Kultūros lauko kokybinis tyrimas (2000)
Šis tyrimas - tai Pilietinių iniciatyvų centro tyrimų grupės anksčiau atlikto tyrimo „Reprezentatyvinis dviejų regionų (Jurbarko ir Trakų) gyventojų kultūrinių poreikių tyrimas (1999 m.)“ tąsa.
Jurbarko rajono kultūros lauko kokybiniais tyrimais siekta:
rekonstruoti rajono kultūros lauko struktūros modelį;
nustatyti būdingiausias kultūros “tiekėjų” ir vartotojų socialines praktikas kultūros lauke; aprašyti kaimo vietovių gyventojų socialumo trajektorijas, lemiančias kultūrinio gyvenimo pobūdį.
Tyrimą atliko Pilietinių iniciatyvų centras. Rėmė Atviros Lietuvos fondas.


LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJA

Šventaragio g. 2, LT 01510 Vilnius
Tel.: 271 71 30, faksas: 271 85 51.
El. paštas bendrasisd@vrm.lt.
http://www.vrm.lt

Ministerijos misija – tarnauti visuomenei, garantuojant jos saugumą, veiksmingą ir profesionalų, informacinėmis technologijomis pagrįstą viešąjį administravimą bei sudarant prielaidas tolygiai ir subalansuotai regionų plėtrai.

Sociologiniai tyrimai:

Viešojo saugumo įstaigų ir saugumo jausmo vertinimas (2006)
Tyrimą atliko Dr. Eglė Vileikienė - Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo departamento vyriausioji specialistė.
Tyrimas atliktas vykdant Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos 2005−2006 metų įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Vyriausybės 2005 m. sausio 12 d. nutarimu.
Pagrindinės tyrimo temos:
Kriminogeginės padėties ir gyventojų saugumo jausmo vertinimas.
Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių viešojo saugumo institucijų vertinimas.
Policijos veiklos vertinimas.
Nusikaltimų kontrolės ir prevencijos vertinimas.
2006 m. gruodžio mėn. buvo organizuoti du reprezentatyvūs sociologiniai tyrimai:
Lietuvos gyventojų, policijos pareigūnų (kriminalinės policijos tyrėjų ir prevencijos padalinių pareigūnų).
Šių tyrimų rezultatai lyginami su 1997 ir 2005 m. atliktais Lietuvos gyventojų sociologinių tyrimų rezultatais.

Lietuvos gyventojų tyrimas
Pagal parengtą klausimyną apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“.
Individualių interviu būdu buvo apklausti 15-75 amžiaus gyventojai, N=2003.
Tyrimas buvo atliekamas 2006 m. gruodžio mėn.

Policijos pareigūnų tyrimas
Tyrimas atliktas pašto apklausos būdu buvo apklausiami policijos pareigūnai (kriminalinės policijos tyrėjų ir prevencijos padalinių pareigūnai), grąžinta 99 proc. užpildytų klausimynų, N=1040.
Tyrimas buvo atliekamas 2006 m. gruodžio mėn.

Kompleksinis sociologinis tyrimas „Nepilnamečių justicija Lietuvoje“ (2005-2006)
Atlikėjas - Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo departamento Analizės ir probleminių tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Vileikienė.
Tyrimas buvo atliekamas įgyvendinant Jungtinių Tautų vystymo programos projektą „Parama įgyvendinant veiksmingą nepilnamečių justicijos sistemą Lietuvoje“.
Tyrimu siekiama analizuoti Lietuvos gyventojų nuomonę apie nepilnamečius delinkventus ir nepilnamečių justiciją, kriminalinės justicijos atstovų ir pačių teisės pažeidėjų bendravimo patirtį.
Pagrindinis šio tyrimo tikslas – ištirti nepilnamečių teisės pažeidėjų ir kriminalinės justicijos atstovų tarpusavio santykius, įvardinti pagrindines problemas, kylančias kriminalinės justicijos pareigūnams ir delinkventams bei nustatyti Lietuvos nepilnamečių justicijos trūkumus.

2005 m. gruodžio – 2006 m. sausio mėn. buvo organizuoti keturi reprezentatyvūs sociologiniai tyrimai:

Lietuvos gyventojų,
Kriminalinės justicijos pareigūnų, dirbančių su nepilnamečiais teisės pažeidėjais (policijos pareigūnų, prokurorų, teisėjų, įkalinimo įstaigų ir pataisos inspekcijų pareigūnų),
Rizikos grupei priskirtų vaikų ir nepilnamečių, atliekančių laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose (toliau Kauno NTI-PN).

Lietuvos gyventojų požiūris į viešojo saugumo institucijas, visuomenės saugumą ir prekybos žmonėmis problemą(2005)
Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip Lietuvos gyventojai vertina viešojo saugumo institucijų, pavaldžių Vidaus reikalų ministerijai, darbą bei ištirti gyventojų saugumo jausmo vertinimą ir jų informuotumą apie prekybos žmonėmis problemą.
Tyrimo rezultatai lyginami su 2004 m. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atlikto sociologinio tyrimo ir 2004 m. Policijos departamento prie VRM užsakymu atlikto sociologinio tyrimo rezultatais.

Lietuvos gyventojų reprezentatyvi sociologinė apklausa.
Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai, 2005 m. lapkričio 28-gruodžio 9 d.“. Individualių interviu būdu buvo apklausti 18-75 amžiaus gyventojai, N=1002 .

Lietuvos gyventojų požiūris į viešojo saugumo institucijas-2004
Tyrimas atliktas įgyvendinant Jungtinių Tautų vystymo programos „Parama įgyvendinant nacionalinį žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų Lietuvos Respublikoje planą“.
Apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų sociologinė apklausa buvo atliekama 2004 m. balandžio 1-4 d. Individualių interviu būdu buvo apklausti 18-75 metų amžiaus gyventojai (atlikta 1047 interviu).

Pasitikėjimo valstybės institucijomis tyrimas - Lietuvos gyventojų požiūris į viešojo saugumo institucijas
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų sociologinė apklausa atliekama kas metai nuo 2004m. (2004-2007m.).
Apklausas atlieka UAB „Baltijos tyrimai“.
Tyrimų duomenys skelbiami Policijos departamento prie VRM Interneto svetainėje www.policija.lt

Rizikos grupės vaikų tyrimas (2002).
Tyrimas atliktas įgyvendinant Nepilnamečių justicijos programą. Tyrimo rezultatų analizę padarė ir tyrimą pristatė VRM Viešojo saugumo departamento vyriausioji specialistė Eglė Vileikienė.
Reprezentatyvi rizikos grupės vaikų, įtrauktų į policijos informacinę apskaitą, apklausa atlikta 2002 m. gruodžio mėn. Individualių interviu metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 10-18 metų rizikos grupės vaikai, N=1032.
Tyrimas yra platesnio tyrimo, apimančio įvairių visuomenės grupių požiūrį į linkusius nusikalsti nepilnamečius ir į nepilnamečių justiciją apskritai, dalis. Tyrimo rezultatai lyginami su visuomenės nuomonės apklausos (atliktos 2000 m. Lietuvos žmogaus teisių centro), policijos pareigūnų apklausos (atliktos 2002 m. Vidaus reikalų ministerijos) ir Vilniaus miesto moksleivių apklausos (atliktos 2002 m. VRM ir LŽTC) duomenimis.

Reprezentatyvi rizikos grupės vaikų, įtrauktų į policijos informacinę apskaitą, apklausa atlikta 2002 m. gruodžio mėn.

Individualių interviu metu visoje Lietuvoje buvo apklausti 1032 10-18 metų rizikos grupės vaikai.


LR ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA

A. Volano g. 2/7, LT-01516, Vilnius
Tel. (8-5) 219 1190; faks. (8-5) 261 2077
El. p. smmin@smm.lt
http://www.smm.lt

Švietimo ir mokslo ministerijos misija: sudaryti sąlygas kiekvienam prieinamo kokybiško švietimo ir mokslo plėtrai, sukuriančiai prielaidas visaverčiam, socialiai saugiam žmogaus gyvenimui sparčios kaitos sąlygomis ir konkurencingo, žiniomis grįsto ūkio ir kultūros raidai

Vykdomų tyrimų kryptys:

  1. Švietimo būklės tyrimai;
  2. Tyrimai, susiję su ES struktūrinės paramos planavimu ir administravimu;
  3. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai;
  4. Kiti tyrimai:

1. Švietimo būklės tyrimai:

2007 m.
1.1 Socialinių bei specialiųjų pedagogų, mokyklų psichologų ir bibliotekininkų kvalifikacijos tobulinimas.
1.2 Specialiųjų poreikių turinčių asmenų (iki 21 m.) mokymosi aprėptis.
1.3 Psichologinės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams lygis.
1.4 Švietimo situacija bei poreikiai Alytaus, Panevėžio regionuose ir Vilniaus mieste“ rezultatų analizė

2006 m.
Priemonių, skirtų vyresniųjų klasių mokinių mokymosi krūvio mažinimui, veiksmingumas
Informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas gerinant mokymo ir mokymosi mokykloje kokybę
Pedagoginės psichologinės pagalbos mokykloje veiksmingumas
Mokinių savivaldos įtaka socializacijos procesams
Lietuvių kalbos (gimtosios ir valstybinės) ugdymo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose
16 - 24 metų amžiaus jaunimo visuomeninis dalyvavimas
Pedagogų poreikio prognozė iki 2015 m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose bei ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Tęstinis tyrimas: Mokinių vežiojimo pokyčiai pertvarkant mokyklų tinklą
Neformaliojo vaikų švietimo sąnaudos ir prieinamumas
Mokinių profesinis informavimas, konsultavimas ir orientavimas mokyklose
Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas pradinėse klasėse
11-12 klasių mokinių sveikata ir jos pokyčiai per 5 metus
Pedagoginių psichologinių tarnybų veiklos veiksmingumas
Veiksniai, darantys poveikį asmenų, turinčių specialiųjų poreikių, studijoms aukštosiose mokyklose tyrimo ataskaita  

2005 m.
Absolventu, baigusiu edukologijos krypties studijas, pasirengimas dirbti švietimo sistemoje ir jų įsidarbinimo analizės.
Aukštųjų mokyklų studentų naudojimasis mokymo priemonėmis ir informacijos šaltiniais.
Prevencinio darbo grupių mokyklose ir koordinavimo grupių savivaldybėse veiklos vertinimas.
Švietimo pagalba bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams.
Užsieniečių vaikų ugdymo organizavimas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose.
Mokytojų didaktinės kompetencijos atitiktis šiuolaikiniams švietimo reikalavimams.
Jaunimo mokyklų veiksmingumas.
Užsienio kalbų mokymo pradinėse klasėse.
Profilinio mokymosi problemos.
Jaunuolių atėjusių mokytis į profesines mokyklas, tokio pasirinkimo motyvai bei tolesnio mokymosi planai ir galimybės.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo būklė ir gyventojų bei darbdavių požiūris į neformalųjį suaugusiųjų švietimą

2004 m.
Profesinių mokyklų absolventų sėkmė įsidarbinant.
14-19 metų paauglių, linkusių į praktinę veiklą, mokymosi krypties pasirinkimo galimybės.
Ikimokyklinio ugdymo pasirinkimo galimybės Lietuvoje.
Kaimuose ir miesteliuose (gyventojų skaičius iki 30000) gyvenančių suaugusiųjų mokymosi poreikių tyrimo ataskaita.
Ugdymo kokybės skirtingų tipų mokyklose: mokyklą pakeitusių vaikų ir jų tėvų požiūrio tyrimo ataskaita.
Mokytojų poreikio kaita ir karjeros ypatumai optimizuojant mokyklų tinklą.
Jaunimo dalyvavimas visuomeninių organizacijų ir savivaldos veikloje.
Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose (ESPAD - 03). Paauglių narkotikų vartojimas Lietuvoje ir Europoje.
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimosi poreikių tenkinimas.
Delinkventiniai vaikai Lietuvos mokyklose.
Suaugusiųjų tęstinio mokymo galimybių plėtra mokymosi visą gyvenimą strategijos įgyvendinimo kontekste.  

2003 m.
Nesėkmingo mokymosi mastai ir priežastys.
Mokyklų tinklo pertvarka ir moksleivių vežiojimo būklė: kiekybinis ir kokybinis tyrimas.
Mokyklų tinklo pertvarkos ir moksleivių vežiojimo būklė.
Profesinis rengimas ir darbo rinka (vykdytojas Socialinės analizės ir konsultacijų centras).
Popamokinės veiklos veiksmingumas.
Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos.
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo finansavimo problemos savivaldybėse.
Kompleksinis tyrimas “Švietimo kokybės vadyba: specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas”.
Visuomenės informuotumas apie švietimą ir švietimo vertinimas.
Moksleivių tolesnio mokymosi ketinimų tyrimas

2002 m.
Aprūpinimas mokymo priemonėmis (Bandomojo tyrimo ataskaita).
Itin gabių vaikų ugdymo situacijos Lietuvoje analizė.
Gimnazijų vieta šiuolaikinėje Lietuvos švietimo sistemoje.
Mokytojų požiūris į darbą, jo vertinimą ir jo apmokėjimo būklė
Per didelio mokymo krūvio priežastys ir problemų sprendimo galimybės
Lietuvos vaikų brandumo mokyklai tyrimo mokslinė ataskaita
Socialinės pedagoginės vaikų ugdymosi sąlygos rytų Lietuvoje 

2001 m.
Papildomas ugdymas moksleivių socializacijos kontekste
Lietuvos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos kaitos analizė
Moksleivių tėvų požiūris į dabartines švietimo problemas
Sociologinis tyrimas Socialinės paslaugos šeimoms, auginančioms vaikus: būklė ir perspektyvos
Lietuvos pedagogų duomenų bazės kokybinis laidavimas, tyrimas (regioninė specifika) ir pedagogų poreikio prognozė  

2. Tyrimai, susiję su ES struktūrinės paramos planavimu ir administravimu:

2007 m.
Sektorinių praktinio mokymo centrų geros užsienio šalių praktikos pavyzdžių analizė
Sektorinių praktinio mokymo centrų plėtra: esamos situacijos ir tendencijų analizė
Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimo priežiūros rodiklių tinkamumo įvertinimas
Pirmojo programavimo laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos švietimui ir mokslui administravimo patirties vertinimas
Lietuvos 2004-2006 m. bendrojo programavimo dokumento 2.4 priemonės įtakos vertinimas
Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija
„Protų nutekėjimo“ mažinimas ir „protų“ susigrąžinimas
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo plėtra Lietuvoje: finansavimo alternatyvų analizė  

3. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai

Siekiant gerinti ugdymo kokybę Lietuvos pagrindinėse mokyklose, 2002–2005 m. vykdoma Mokyklų tobulinimo programa. Įgyvendinant šią programą ir pradedami vykdyti nacionaliniai moksleivių pasiekimų tyrimai.

Pasitelkiant tarptautinių tyrimų patirtį, nuspręsta, kad 2002–2005 m. nacionaliniai moksleivių pasiekimų tyrimai turėtų padėti įvertinti bendrą šalies moksleivių pasiekimų lygį keturiose svarbiose ugdymo turinio srityse – lietuvių kalbos, matematikos, gamtos mokslų ir socialinių mokslų. Taip pat nuspręsta, kad tyrimai pakaitomis bus vykdomi IV, VI, VIII ir X klasėse.
Tiriamieji – VI klasės moksleiviai ir jų lietuvių kalbos mokytojai.
Atrenkant tiriamuosius buvo pasirinktas būdas, analogiškas naudojamam tarptautiniuose IEA (International Association of the Educational Achievement) tyrimuose, kai atsitiktinai parenkamos mokyklos ir klasės, o ne atskiri moksleiviai.  

Atlikti:

Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai - 2006. 6 ir 10 klasės.
Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai - 2005. 4 ir 8 klasės.
Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai - 2004. 6 ir 10 klasės.
Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai - 2003. 4 ir 8 klasės.
Nacionalinis mokinių pasiekimų tyrimas - 2002. 6 klasė. 

4. Kiti tyrimai

2007 m.
Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams.

2006 m.
Lietuvių kalbos vartojimas aukštosiose mokyklose.
Mokyklos vadovo lyderystės raiška.
Lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos poreikių tyrimas.
Lietuvos aukštojo mokslo (LAM) sistemos plėtra 2007-2012 m.: konkurencingumas ir finansavimo modelis.  

2005 m.
Mokyklų tinklo pertvarkos socialinis poveikis.
Visuotinio kompiuterinio raštingumo 2005 m. tyrimas (atlikėjas - Kauno technologijos universiteto Kompiuterinio raštingumo centras.).  

2004 m.
Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projektas Europos mokyklose (ESPAD - 03).  

2003 m.
Mokomųjų kompiuterinių priemonių naudojimo ir diegimo tyrimas.
Lietuvos 10 ir 12 klasių moksleivių kompiuterinio raštingumo tyrimas.  

2001 m.
Vilniaus pagrindinio profesinio mokymo įstaigų moksleivių narkotinių medžiagų vartojimo tyrimas.
Narkotinių medžiagų vartojimo prevencija švietimo ugdymo įstaigose.

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA

Vilniaus g. 33, LT-01506 Vilnius, Lietuva
Nemokama telefono linija 8 800 66 004
Tel.(8 5) 268 51 10, faks. (8 5) 266 14 02
El. p. ministerija(eta)sam.lt
http://www.sam.lt/lt

Ministerijos misija - visuomenės sveikata, aukšta sveikatinimo veiklos kokybė ir racionalus išteklių panaudojimas. 

Socialiniai tyrimai:

Jaunimui palankios paslaugos.
Projekto rėmuose atliktas sociologinis tyrimas, siekiant įvertinti jaunimo centrų veiklos ir teikiamų paslaugų efektyvumą.
Nustatyta, kad jaunimo sveikatos centrų teikiamos paslaugos sulaukia didelio jaunų žmonių dėmesio. Sveikatos priežiūros specialistų, Jaunimo sveikatos centrų koordinatorių ir bendraamžių švietėjų teigimu, galima pagerinti jaunimui teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą, vykdant bendraamžių švietimo sveikatos programas bei skatinant sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimą.

Grįžusių iš įkalinimo įstaigų ŽIV infekuotų asmenų socialinių problemų, poreikių bei elgsenos analizė”(2005)
Tyrimo metu buvo apklausta 70 ŽIV infekuotų asmenų, grįžusių iš įkalinimo įstaigų (42 vyrai ir 28 moterys)

Sveikatos priežiūros darbuotojų sociologinis tyrimas (2003)
Sociologinio tyrimo metu gydytojai ir slaugos darbuotojai išreikė nuomonę apie darbo sąlygas ir organizavimą, sveikatos apsaugos sistemos reformą.


STATISTIKOS DEPARTAMENTAS PRIE LR VYRIAUSYBĖS

Gedimino pr. 29, 01500 Vilnius
Tel. (8 5) 2364800, faks. (8 5) 2364845
El.p. statistika@stat.gov.lt
http://www.stat.gov.lt

Statistikos departamentas disponuoja didžiuliais informacijos kiekiais apie gyventojus: gyventojų surašymo duomenys, demografinė ir ekonominė statistika ir pan. Tačiau Statistikos departamentas turi ir pastoviai dirbančių interviuotojų tinklą, kuris atlieka reguliarius atrankinius tyrimus.

Pagrindiniai tokio pobūdžio projektai yra du: Namų ūkių biudžetų tyrimai ir Vartotojų nuomonių tyrimai.

Namų ūkių biudžetų tyrimai
Namų ūkių biudžetų tyrimas (NŪBT) atliekamas nuo 1996m. Šiam tyrimui metodika buvo parengta 1996m. padedant Pasaulio banko ekspertams. Tyrimo tikslas yra gauti patikimą informaciją apie namų ūkių gyvenimo lygį: pajamas, vartojimo išlaidas, jų struktūrą, būsto sąlygas, apsirūpinimą ilgalaikio vartojomo daiktais. NŪBT tyrime taikomi du metodai: interviu, kai anketa pildo klausėjas, ir savarankiško registravimo anketa (namų ūkio išlaidų dienoraštis). Tai reprezentatyvios apklausos su didelėmis imtimis, pvz. 2005m. tyrime dalyvavo 7586 namų ūkiai. Tyrimų duomenys yra reguliariai publikuojami.

Vartotojų nuomonių tyrimai
Vartotojų nuomonių tyrimas vadinamas kokybiniu ekonominiu tyrimu. Jo pagrinde yra nuomonė apie esamą ir numatomą savo šeimos materialinę padėtį, ekonominę šalies padėtį ir jos pokyčius. Ekonominei padėčiai ir jos pokyčiams apibūdinti naudojami kainų, nedarbo lygio, bendros ekonominės padėties vertinimai. Kiekvieną mėnesį yra apklausiama 1200 respondentų, o viso anketoje yra 12 klausimų. Europoje tokie tyrimai yra pradėti 1972 metais, o Lietuvoje – 2001 metais.


MOKSLO IR STUDIJŲ STEBĖSENOS IR ANALIZĖS CENTRAS (MOSTA)

Geležinio vilko g. 12-104, LT-01112 Vilnius
Tel.: (8 5) 212 6898, f aksas (8 5) 243 0402
El. p.: mosta@mosta
http://www.mosta.lt

Centras yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti mokslo ir studijų sistemos stebėseną, analizuojanti mokslo ir studijų sistemos būklę, teikianti rekomendacijas dėl mokslo ir studijų politikos tobulinimo, atsižvelgiant į visuomenės ir valstybės poreikius bei tarptautines tendencijas.
Centro steigėjas yra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

Apie Centro atliekamus tyrimus ir veiklas galima rasti internetiniame tinklalapyje http://www.mosta.lt/Tyrimai .

 

NAUJIEMS VARTOTOJAMS
NAUJIENOS
Naujienlaiškis

Nr.1  2009 07-11
Nr.2  2009 12-2010 02
Nr.3  2010 03-05
Nr.4  2010 06-08
Nr.5  2010 09-11
Nr.6  2010 12-2011 02
Nr.7 2011 03-05
Nr.8 2011 06-08
 
© KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
Atnaujinta 2015-06-18