Svečias
Titulinis LiDA
Darbuotojai
Kontaktai
Foto albumas
Apie LiDA
Apie LiDA



Lietuvos HSM duomenų archyvas (LiDA) yra virtuali skaitmeninė empirinių HSM duomenų kaupimo, ilgalaikio saugojimo ir sklaidos infrastruktūra. LiDA kaupia, organizuoja ir teikia prieigą mokslininkams prie struktūrizuotų Lietuvos empirinių duomenų masyvų ir, bendradarbiaudamas su analogiškomis institucijomis Europoje ir pasaulyje, keičiasi su jomis duomenimis, patirtimi, empirinių duomenų kaupimo ir sklaidos metodikomis.

LiDA tikslas – sukurti ir užtikrinti kokybišką prieigą prie Lietuvos ir užsienio empirinių duomenų išteklių, inicijuoti ir vykdyti pavyzdinius aukščiausio tarptautinio lygmens empirinius HSM tyrimus, dalyvauti tobulinant HSM studentų, mokslininkų ir kitų tyrėjų duomenų analizės gebėjimus

LiDA Misija  –  sukurti optimalią infrastruktūrą Lietuvos ir tarptautiniams socialiniams ir humanitariniams tyrimams ir tyrėjams per:

  • Kokybišką prieigą prie Lietuvos ir užsienio empirinių duomenų išteklių
  • Duomenų, metaduomenų ir priemonių antrinei duomenų analizei vystymą
  • Archyvų ir socialinių tyrėjų tinklų, kitų infrastruktūrų  stiprinimą
  • Mokomųjų tyrimų metodologijos programų doktorantams ir mokslininkams, taip pat studentams rengimą
  • Metodologinių ir empirinių studijų publikavimą knygose ir žurnaluose
  • Metodologinių ir pavyzdinių teminių socialinių tyrimų vykdymą.

2006 m. KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas (PVAI) pradėjo įgyvendinti  Europos socialinio fondo ir LR Švietimo ir mokslo ministerijos finansuojamą projektą, kurio tikslas - sukurti virtualią skaitmeninę empirinių HSM duomenų kaupimo, ilgalaikio saugojimo ir sklaidos infrastruktūrą - "Lietuvos HSM duomenų archyvą (LiDA)" (Nr. BPD 2004-ESF-25.0-03-05/0042), kurio tąsa tapo nuo 2009 m.  iepos mėn. vykdomas naujas ES Europos socialinio fondo finansuojamas projektas "HSM duomenų archyvo LiDA plėtra" (Nr. VP1-3.1-ŠMM-02-V-02-001).

LiDA istorija: keletas faktų

  • 2002 m. vasaris – apibrėžta idėja Rytų Europos socialinių mokslų duomenų archyvų seminare Berlyne, kurį rengė Vokietijos Socialinių mokslų infrastruktūros tarnyba (GESIS) ir Centrinis archyvas (ZA), bei rėmė UNESCO Socialinių transformacijų valdymo programa (MOST)
  • 2004 m. birželis – Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų plėtros strategijoje nurodoma apie būtinybę turėti nacionalinį socialinių duomenų archyvą
  • 2006 m. birželis – įkuriamas Lietuvos socialinių ir humanitarinių duomenų archyvas (LiDA) vykdant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Empirinių duomenų ir informacijos humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimams kaupimas ir valdymas: Lietuvos HSM duomenų archyvas (LiDA)“
  • 2008 m. kovas – LiDA pradeda koordinuoti Europos Socialinio tyrimo (ESS) vykdymą Lietuvoje
  • 2008 m. balandis – LiDA tampa nacionaliniu Tarpuniversitetinio politinių ir socialinių tyrimų konsorciumo (ICPSR) nariu
  • 2009 m. sausis – LiDA pripažintas reikšminga Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūra ir įtrauktas į Europos tyrimų infrastruktūrų duomenų bazę "Europos tyrimų infrastruktūrų portalas" http://www.riportal.eu
  • 2009 m. liepa – pradedamas naujas LiDA vystymo etapas vykdant ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos HSM duomenų archyvo (LiDA) plėtra“. LiDA pradeda ruoštis istorinių ir kokybinių duomenų archyvavimui ir integracijai į CESSDA-ERIC
  • 2010 m. spalis – LiDA pradeda Tarptautinės socialinio tyrimo programos (ISSP) vykdymą Lietuvoje
  • 2011 m. sausis  –  Europos Socialinių mokslų archyvų tarybos (CESSDA) statute LiDA įteisintas paslaugų teikėju Lietuvoje  
  • 2012 m. kovas Startuoja Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena (ESS-LT)“.
  • 2012 m. balandis Startuoja Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos socialinių problemų stebėsena (ISSP-LT)“.
  • 2012 m. balandis Lietuvos socialinių ir humanitarinių duomenų archyvas (LIDA) tapo Europos socialinių mokslų duomenų archyvų tarybos (CESSDA) nariu.
  • 2012 m. lapkritis Online mokymai "Empirinių duomenų ištekliai ir duomenų analizė internete". Mokymų metu supažindinta su LiDA ir kitų Europos duomenų archyvų ištekliais, mokyta analizuoti duomenis Nesstar programine įranga.
LiDA sukūrė prieigą KTU, VU, MRU, VDU, KU, ŠU ir Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkams prie Tarpuniversitetinio politinių ir socialinių tyrimų konsorciumo archyve (ICPSR) saugomų duomenų rinkinių, priklausančių įvairioms mokslo kryptims: politologijai, ekonomikai, sociologijai, edukologijai, kriminalistikai, psichologijai, istorijai ir kitoms disciplinoms.

LiDA veiklos

  • Nacionalinių ir tarptautinių tyrimų duomenų kaupimas ir sklaida
  • Prieiga prie duomenų pasauliniuose HSM archyvuose Lietuvos valstybinių mokslo įstaigų mokslininkams ir tyrėjams
  • Nacionaliniai ir tarptautiniai mokymai apie kiekybinių ir kokybinių HSM duomenų analizės metodus
  • Tarptautinių socialinių tyrimų Lietuvoje įgyvendinimo koordinavimas
  • Lietuvos atstovavimas tarptautiniuose duomenų archyvų konsorciumuose (ICPSR ir CESSDA)


LiDA tikslinės grupės

  1. Mokslininkai ir kiti tyrėjai. Mokslininkams ir tyrėjams vykdant mokslinį tiriamąjį darbą yra būtina prieiga prie visaverčių nacionalinių ir europinių empirinių duomenų masyvų. Nesant Lietuvoje vieningos duomenų kaupimo, parengimo naudojimui sistemos bei mokslininkams ir tyrėjams prieinamo duomenų archyvo, tai riboja atliekamų tyrimų kokybę.

  2. Pedagogai, dėstytojai dėstantys bei kuriantys humanitarinių ir socialinių mokslų programų modulius plačiai naudoja empirinius duomenis paskaitose bei seminaruose teoriniams argumentams pagrįsti. Aukštojo mokslo globalizacijos procese iškyla nauji standartai humanitarinių ir socialinių mokslų modulių dėstymo srityje. Atsiranda didelis poreikis dėstomus modulius nuolatos atnaujinti bei papildyti naujausiais HSM tyrimų duomenimis.

  3. Studentai yra viena iš intensyviausiai empirinius duomenis savo moksliniuose tyrimuose (disertacijose, moksliniuose projektuose) naudojanti grupė. Prieiga prie empirinių duomenų padidins tikslinių grupių kompetenciją empirinių duomenų kompiuterinių standartizuotų sankaupų naudojimo moksliniams tyrimams srityje.

 

NAUJIEMS VARTOTOJAMS
NAUJIENOS
Naujienlaiškis

Nr.1  2009 07-11
Nr.2  2009 12-2010 02
Nr.3  2010 03-05
Nr.4  2010 06-08
Nr.5  2010 09-11
Nr.6  2010 12-2011 02
Nr.7 2011 03-05
Nr.8 2011 06-08
 
© KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
Atnaujinta 2015-02-16