Mokymo kurso medžiaga KOMPIUTERINIS PASIRENGIMAS DUOMENŲ ARCHYVO VARTOJIMUI Autorius Algimantas VENČKAUSKAS

Ankstesnis dokumentas Turinys  Literatūros sąrašas Sekantis dokumentas

1. HUMANITARINIAI IR SOCIALINIAI MOKSLAI IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS

    1.1 Humanitarinių ir socialinių mokslų informacinė infrastruktūra

Mokslinių tyrimų infrastruktūra yra tyrimams būtini žmonių, instituciniai, materialūs ir informacijos ištekliai, tinklai, darbo priemonės ir instrumentai bei paslaugos. Tai yra atskirų mokslininkų ar jų grupių veiklos pagrindas, reikalingas efektyviai mokslininkų ar mokslo institucijų veiklai ir plėtrai. Išskiriami tokie mokslinių tyrimų infrastruktūros sandai:

1. Informacinė infrastruktūra;
2. Komunikacinė infrastruktūra;
3. Technologinė infrastruktūra;
4. Socialinė infrastruktūra.

Informacinė infrastruktūra – tyrimų šaltiniai ir duomenys, publikuota mokslo produkcija, nepublikuoti dokumentai, tyrimų instrumentų rinkiniai, informacijos sistemos ir duomenų bazės. Duomenys ir informacija yra kritinė HSM tyrimų medžiaga, tačiau ne mažiau svarbūs yra duomenų rinkimo ir analizės metodai bei instrumentai.

Komunikacinė infrastruktūra apima interneto ir kitus elektroninės komunikacijos formas, tradicinę mokslinę leidybą ir mokslinius renginius.

Technologinė infrastruktūra – moksliniams tyrimams reikalinga bendroji ir specializuota įranga, taip pat kompiuterinė įranga kaip švietimo ir mokslo tyrimų tinklai, GRID technologijos ir kita.

Socialinė infrastruktūra – šaltiniai ir priemonės dalykiniam ir tarpdalykiniam bendradarbiavimui skatinti. Šią infrastruktūrą palaiko ir patys tyrėjai, ir mokslo valdymo bei finansavimo agentūros, skatindamos tarpdalykinę sąveiką, mokslininkų mobilumą ir kompetencijos tinklų formavimąsi.

Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM), kaip ir kitų sričių, esminiai laimėjimai dažnai sutampa su nuolatinėmis tyrimams būtinų kolektyvinių išteklių inovacijomis. Greta tradicinės fizinės informacijos išteklių randasi elektroninės (virtualios arba skaitmeninės) HSM mokslinių tyrimų infrastruktūros dedamosios.

HSM MTII būdingi tam tikri specifiniai bruožai, skiriantys ją nuo kitų, pirmiausia fizinių, technologijos ir biomedicinos, mokslo sričių. Šiose svarbiausia infrastruktūros dalis yra įranga, o HSM tyrimų pagrindinė medžiaga yra duomenys ir informacija. Kuriant žinias (ypač mokslines) svarbūs ne tik duomenys („medžiaga"), bet ir idėjos, įžvalgos, patirtis, bendravimas / komunikacija, keitimasis, sąsajos (interfeisai), tinklai, todėl šiuolaikinėje MTII visi keturi jos sandai yra glaudžiai susiję.

MTII galima išskirti informacijos išteklių, informacijos pobūdžio, aprėpties ir institucinės sąrangos pjūvius.

Informacijos išteklius, reikalingus tyrėjams įvairiose tyrimų stadijose, pagal informacijos prigimtį, pobūdį, paskirtį ir organizavimo bei prieigos bruožus galima skirstyti į keturis pagrindinius tipus:

1. Tyrimų duomenys, šaltiniai ir instrumentai.
2. Mokslinė produkcija:
   1. Publikuota (knygos, žurnalai)
   2. Nepublikuota (disertacijos, MT ataskaitos ir projektų dokumentacija)
   3. Pilkoji literatūra (konferencijų medžiaga, preprintai, straipsnių atspaudai, mažatiražiai
   4. ir žinybiniai leidiniai).
3. Antrinė informacija (katalogai, bibliografijos).
4. Duomenys apie tyrimus ir tyrėjus.

Pagal formą (pobūdį) MTII infrastruktūros gali būti fizinės ir elektroninės (skaitmeninės / virtualios). Elektroninė mokslo tyrimų infrastruktūra yra neatskiriama nuo informacinės visuomenės infrastruktūros ir siejama su žinių ekonomikos plėtra. Elektroninė infrastruktūra nepakeičia ir negali pakeisti visų fizinės infrastruktūros komponentų, tačiau būtent elektroninės informacijos ir komunikacijos infrastruktūros stiprinimas šiandien suprantamas kaip nauja HSM tyrimų plėtros galimybė.

Už šiuos informacijos išteklius ir jų prieinamumą mokslininkams daugelyje pasaulio šalių atsako specialios duomenų institucijos, dažniausiai vadinamos duomenų archyvais (data archives).

Lietuvai būtina HSM duomenų ir informacijos institucija, kuri dalyvautų Europos e. mokslo programoje, atvertų prieigą mokslininkams prie tarptautinių duomenų fondų. Kuo daugiau duomenų gimsta skaitmenine forma, tuo racionaliau įvairių sričių mokslininkams dirbti kartu per tinklus juos apdorojant ir naudojant skirtingus metodus. Kyla poreikis naujos programinės įrangos, HSM atstovų kompiuterinės kompetencijos. Daugelyje šalių būtent duomenų archyvai atlieka ir šias – tyrimo metodikų kaupimo bei tyrėjų mokymo jomis naudotis – funkcijas. Dviejų infrastruktūros aspektų – duomenų kaupimo ir metodologinių pajėgumų didinimo – jungimas turėtų būti naujosios HSM infrastruktūros definicijos pagrindas.