KOMPIUTERINIS PASIRENGIMAS DUOMENŲ ARCHYVO VARTOJIMUI
Mokymo kurso medžiaga
KOMPIUTERINIS PASIRENGIMAS DUOMENŲ ARCHYVO VARTOJIMUI
Autorius Algimantas VENČKAUSKAS
|
|
1. HUMANITARINIAI IR SOCIALINIAI MOKSLAI IR INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS
1.1 Humanitarinių ir socialinių mokslų informacinė infrastruktūra
Mokslinių tyrimų infrastruktūra yra tyrimams būtini
žmonių, instituciniai, materialūs ir informacijos ištekliai, tinklai, darbo
priemonės ir instrumentai bei paslaugos. Tai yra atskirų mokslininkų ar jų
grupių veiklos pagrindas, reikalingas efektyviai mokslininkų ar mokslo
institucijų veiklai ir plėtrai. Išskiriami tokie mokslinių tyrimų
infrastruktūros sandai:
- Informacinė infrastruktūra;
- Komunikacinė infrastruktūra;
- Technologinė infrastruktūra;
- Socialinė infrastruktūra.
Informacinė infrastruktūra
– tyrimų šaltiniai ir duomenys, publikuota mokslo produkcija,
nepublikuoti dokumentai, tyrimų instrumentų rinkiniai, informacijos sistemos ir
duomenų bazės. Duomenys ir informacija yra kritinė HSM tyrimų medžiaga, tačiau
ne mažiau svarbūs yra duomenų rinkimo ir analizės metodai bei instrumentai.
Komunikacinė infrastruktūra
apima interneto ir kitus elektroninės komunikacijos formas, tradicinę mokslinę
leidybą ir mokslinius renginius.
Technologinė infrastruktūra
– moksliniams tyrimams reikalinga bendroji ir specializuota įranga, taip pat
kompiuterinė įranga kaip švietimo ir mokslo tyrimų tinklai, GRID technologijos
ir kita.
Socialinė infrastruktūra
– šaltiniai ir priemonės dalykiniam ir tarpdalykiniam bendradarbiavimui
skatinti. Šią infrastruktūrą palaiko ir patys tyrėjai, ir mokslo valdymo bei
finansavimo agentūros, skatindamos tarpdalykinę sąveiką, mokslininkų mobilumą ir
kompetencijos tinklų formavimąsi.
Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM), kaip ir
kitų sričių, esminiai laimėjimai dažnai sutampa su nuolatinėmis tyrimams būtinų
kolektyvinių išteklių inovacijomis. Greta tradicinės fizinės
informacijos išteklių randasi elektroninės (virtualios arba skaitmeninės) HSM
mokslinių tyrimų infrastruktūros dedamosios.
HSM MTII būdingi tam tikri specifiniai bruožai,
skiriantys ją nuo kitų, pirmiausia fizinių, technologijos ir biomedicinos,
mokslo sričių. Šiose svarbiausia infrastruktūros dalis yra įranga, o HSM tyrimų
pagrindinė medžiaga yra duomenys ir informacija. Kuriant žinias (ypač mokslines)
svarbūs ne tik duomenys („medžiaga"), bet ir idėjos, įžvalgos, patirtis,
bendravimas / komunikacija, keitimasis, sąsajos (interfeisai), tinklai, todėl
šiuolaikinėje MTII visi keturi jos sandai yra glaudžiai susiję.
MTII galima išskirti informacijos išteklių,
informacijos pobūdžio, aprėpties ir institucinės sąrangos pjūvius.
Informacijos išteklius, reikalingus tyrėjams
įvairiose tyrimų stadijose, pagal informacijos prigimtį, pobūdį, paskirtį ir
organizavimo bei prieigos bruožus galima skirstyti į keturis pagrindinius tipus:
- Tyrimų duomenys, šaltiniai ir instrumentai.
- Mokslinė produkcija:
- Publikuota (knygos, žurnalai)
- Nepublikuota (disertacijos, MT ataskaitos ir projektų dokumentacija)
- Pilkoji literatūra (konferencijų medžiaga, preprintai, straipsnių
atspaudai, mažatiražiai
- ir žinybiniai leidiniai).
- Antrinė informacija (katalogai, bibliografijos).
- Duomenys apie tyrimus ir tyrėjus.
Pagal formą (pobūdį) MTII
infrastruktūros gali būti fizinės ir elektroninės (skaitmeninės /
virtualios). Elektroninė mokslo tyrimų infrastruktūra yra neatskiriama nuo
informacinės visuomenės infrastruktūros ir siejama su žinių ekonomikos plėtra.
Elektroninė infrastruktūra nepakeičia ir negali pakeisti visų fizinės
infrastruktūros komponentų, tačiau būtent elektroninės informacijos ir
komunikacijos infrastruktūros stiprinimas šiandien suprantamas kaip nauja HSM
tyrimų plėtros galimybė.
Už šiuos informacijos išteklius ir jų prieinamumą
mokslininkams daugelyje pasaulio šalių atsako specialios duomenų institucijos,
dažniausiai vadinamos duomenų archyvais (data archives).
Lietuvai būtina HSM duomenų ir informacijos
institucija, kuri dalyvautų Europos e. mokslo programoje, atvertų prieigą
mokslininkams prie tarptautinių duomenų fondų. Kuo daugiau duomenų gimsta
skaitmenine forma, tuo racionaliau įvairių sričių mokslininkams dirbti kartu per
tinklus juos apdorojant ir naudojant skirtingus metodus. Kyla poreikis
naujos programinės įrangos, HSM atstovų kompiuterinės kompetencijos. Daugelyje
šalių būtent duomenų archyvai atlieka ir šias – tyrimo metodikų kaupimo bei
tyrėjų mokymo jomis naudotis – funkcijas. Dviejų infrastruktūros aspektų –
duomenų kaupimo ir metodologinių pajėgumų didinimo – jungimas turėtų būti
naujosios HSM infrastruktūros definicijos pagrindas.