Svečias
Titulinis Mokymai Mokymų medžiaga Metodologiniai paketai Taikomoji regresija
Apie mokymus
Mokomieji duomenys
E. mokymai
TAIKOMOJI REGRESINĖ ANALIZĖ SOCIALINIUOSE TYRIMUOSE
TAIKOMOJI REGRESINĖ ANALIZĖ SOCIALINIUOSE TYRIMUOSE

Pavyzdinis metodologinis mokomasis studijų paketas

TAIKOMOJI REGRESINĖ ANALIZĖ SOCIALINIUOSE TYRIMUOSE

Autorus Prof. habil. dr. Vydas Čekanavičius

Ankstesnis dokumentas Turinys  Literatūros sąrašas Duomenų šaltiniai Sekantis dokumentas

2. TIESINĖ REGRESINĖ ANALIZĖ
2.1. Tiesinės regresijos modelis
     
2.1.7. Pastabos apie modelio taikymą

  • Terminas daugialypė tiesinė regresija naudotinas tik tada, kai regresorių yra bent du. Gali būti ir vienas regresorius. Visada pakanka užrašo „tiesinė regresija“, nes prireikus skaitytojas  pats suskaičiuos, kiek tų regresorių modelyje yra. 
  • T testai dar vadinami Stjudento testais. Tiesog toks trumpinys.
  • Įprasta modelyje palikti visus statistiškai reikšmingus kintamuosius. Vis dėlto pasitaiko (žr.  2.2.4 skyrelį), kai net statistiškai reikšmingas kintamasis modelyje nereikalingas.
  • Kai turime vieną priklausomą kintamąjį ir vieną regresorių,  rašyti apie  multikolinearumo nebuvimą (VIF) nereikia. Nes išskyrus priklausomą kintamąjį,   neturi daugiau  su kuo tas vienišas regresorius koreliuoti. Sakinys „buvo vienas regresorius ir multikolinearumo problemos nėra (VIF = 1)“, žinoma, yra teisingas, bet skaitosi analogiškai sakiniui „Visi tyrime dalyvavę vyrai nebuvo nėšti“.
  • Kai turime vieną priklausomą kintamąjį ir vieną regresorių,  rašyti apie  standartizuotąjį beta koeficientą nereikia. Juk nebeturime su kuo to vienišo regresoriaus lyginti.
  • Šiame konspekte išsamiai aptariame tik tiesioginę tiesinę regresiją, kai visus modelio tobulinimus atlieka pats tyrėjas. Tyrimuose dar  taikoma žingsninė (angl. stepwise) regresija, kai modelyje automatiškai paliekami patys statistiškai reikšmingiausi iš pradinių regresorių. Kaip ją atlikti parodysime atitinkame skyrelyje. Vis dėlto, mes manome, kad regresijos modelius reikia sudaryti sąmoningai, o ne formaliai. Tyrėjas turi nusimanyti, ką jis tiria.  Dažnai ekonominė logika (sociologijos, psichologijos, biologijos, medicinos  ir pan. teorija)  apsprendžia, kuriuos kintamuosius modelyje palikti.  Tarkime,  formaliai modeliuodami sistolinį kraujospūdį pagal diastolinį kraujospūdį ir kūno masės indeksą,  galime gauti statistiškai patikimą modelį,  iš kurio bus pašalintas kūno masės indeksas. Tokio modelio vertė labai abejotina, nes mes tik konstatuojame faktą – žmonėms, kurių diastolinis kraujospūdis padidėjęs, turi padidėjusį ir sistolinį kraujospūdį. Na ir kas iš to? Turbūt neimsime teigti, kad sistolinio kraujospūdžio padidėjimą lemia diastolinis kraujospūdis. Šiuo atveju, kur kas įdomesnis modelis, kai nustatoma sistolinio kraujospūdžio priklausomybė nuo kūno masės indekso.

  • Reikia nepamiršti, kad darydami prognozes mes, prognozuojame vidutinę reikšmę. Prognozuodami, kad studentas, kurio IQ = 100, išlaikys statistiką labai gerai (gaus 9), mes iš tikrųjų darome prognozę,  kad visų tų respondentų, kurių IQ = 100, statistikos pažymių vidurkis bus 9. Vis geriau, negu nieko. Nereikia tikėti stebuklinga regresijos prognozių galia ir neteks skaudžiai nusivilti.
  • Kartais spėjamame modelyje Y tiesiškai priklauso nuo kintamųjų laipsnių arba jų sandaugų Tuo atveju sakoma, kad spėjame esant kintamųjų tarpusavio sąveiką (interakciją). Tada  reikia sukurti naujus kintamuosius, kuriems jau taikoma įprastinė tiesinė regresinė analizė. Pavyzdžiui, norint patikrinti modelio  tinkamumą, pakanka atlikti kintamųjų transformaciją , o po to nagrinėti modelį .

  • Nereikia taikyti Durbino-Vatsono statistikos, jeigu nėra pagrindo įtarti stebėjimų priklausomumo.  Pasakymas, kad apklausus po vieną respondentą iš 30 skirtingų rajonų, Durbino-Vatsono statistika rodo duomenų tikimą regresijai, akivaizdžiai demonstruoja tyrėjo liguistą nepasitikėjimą respondentais  –   “O gal jie, atsakinėdami į klausimus, bendra-vo”. Matyt, telepatiškai. 

 

NAUJIEMS VARTOTOJAMS
NAUJIENOS
Naujienlaiškis

Nr.1  2009 07-11
Nr.2  2009 12-2010 02
Nr.3  2010 03-05
Nr.4  2010 06-08
Nr.5  2010 09-11
Nr.6  2010 12-2011 02
Nr.7 2011 03-05
Nr.8 2011 06-08
 
© KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
Atnaujinta 2015-06-18