Svečias
Titulinis Mokymai Mokymų medžiaga Metodologiniai paketai Taikomoji regresija
Apie mokymus
Mokomieji duomenys
E. mokymai
TAIKOMOJI REGRESINĖ ANALIZĖ SOCIALINIUOSE TYRIMUOSE
TAIKOMOJI REGRESINĖ ANALIZĖ SOCIALINIUOSE TYRIMUOSE

Pavyzdinis metodologinis mokomasis studijų paketas

TAIKOMOJI REGRESINĖ ANALIZĖ SOCIALINIUOSE TYRIMUOSE

Autorus Prof. habil. dr. Vydas Čekanavičius

Ankstesnis dokumentas Turinys  Literatūros sąrašas Duomenų šaltiniai Sekantis dokumentas

5. DAUGIANARĖ LOGISTINĖ REGRESINĖ ANALIZĖ
5.2. Daugianarė logistinė regresinė analizė su SPSS
        5.2.5. Rezultatų aprašymas

Mes tikėjomės, kad požiūris į šalies švietimo būseną, imigrantus, parlamentą bei pamaldumas gerai charakterizuoja respondento šalį. Šis spėjimas pasitvirtino. Pateikdami aprašymus, pradžioje nurodome ką tyrėme, kokius kintamuosius naudojome ir kaip juos perkodavome. Tada tiesiog kompaktiškai surašome visa tai, ką išsamiai aptarėme ankstesniame skyrelyje. Pateikiame vieną iš daugybės galimų tokio aprašymo variantų.

Taikėme daugianarę logistinę regresiją. Kontroline kategorija pasirinkome Švediją – visuotinos socialinės gerovės šalį. Modelis gerai tiko duomenims. Buvo teisingai klasifikuota 70,3% Čekijos, 80,1% Izraelio ir 67,6% Švedijos gyventojų. Bendras teisingai klasifikuotų imties respondentų procentas 73,7%. Nagelkerkės determinacijos pseudokoeficientas R2 = 0,65. Modelio didžiausio tikėtinumo santykio chi kvadrato statistika x2 = 446,337,  p < 0,01. Pagal didžiausio tikėtinumo santykio chi kvadrato kriterijų visi regresoriai yra statistiškai reikšmingi.

Pritaikius  Voldo kriterijų, paaiškėjo, kad submodelyje, skirtame Izraelio ir Švedijos respondentų skirtumams visi kintamieji (pray, stfedu, trsprl, hhmmb, imigrantbf)  yra statistiškai reikšmingi. Tikimybių santykio logaritmo lygtis yra lygi



Matome, kad mažėjant  pamaldumui ir augant pasitikėjimui parlamentu bei švietimo sistema (didėjant pra, stfedu  ir trstprl) ir, esant teigiamam požiūriui į imigrantus, mažėja tikimybė, kad  respondentas iš Izraelio, o ne iš Švedijos. O priklausymas didesnėms šeimoms (hhmmb) tikimybę, kad respondentas iš Izraelio, o ne iš Švedijos didina. Galimybių santykiai ir jų 95% pasikliautinieji intervalai yra tokie: kintamajam pray – 0,564 ([0,456; 0,697]), kintamajam stfedu – 0,685 ([0,595; 0,697]), kintamajam trstprl – 0,779 ([0,686; 0,884]), kintamajam hhmmb  – 2,023  ([1,642; 2,491]). Lyginant su nepalankia nuomone apie imigrantus (imigrantbf = 1), palanki nuomonė (imigrantbf = 0) sumažina galimybę, kad respondentas iš Izraelio, o ne iš Švedijos,  0,44 karto  (95% galimybių santykio pasikliautinis intervalas [0,242; 0,801]).

Pritaikius  Voldo kriterijų, paaiškėjo, kad submodelyje, skirtame Čekijos ir Švedijos respondentų skirtumams visi kintamieji išskyrus pamaldumą (pray) yra statistiškai reikšmingi. Tikimybių santykio logaritmo lygtis yra lygi

.

Matome, kad augant pasitikėjimui švietimo sistema ir gyvenant didesnėje šeimoje (didėjant hhmmb ir stfedu), didėja tikimybė, kad  respondentas iš Čekijos, o ne iš Švedijos. O teigiamas požiūris į parlamentą ir į imigrantus tikimybę, kad respondentas iš Čekijos, o ne iš Švedijos mažina. Galimybių santykiai ir jų 95% pasikliautinieji intervalai yra tokie: kintamajam stfedu – 1,348 ([1,178; 1,543]), kintamajam trstprl – 0,614 ([0,544; 0,694]), kintamajam hhmmb  – 1,241  ([1,011; 1,524]). Lyginant su nepalankia nuomone apie imigrantus (imigrantbf = 1), palanki nuomonė (imigrantbf = 0) sumažina galimybę, kad respondentas iš Čekijos, o ne iš Švedijos,  0,298 karto  (95% galimybių santykio pasikliautinis intervalas [0,172; 0,516]).

NAUJIEMS VARTOTOJAMS
NAUJIENOS
Naujienlaiškis

Nr.1  2009 07-11
Nr.2  2009 12-2010 02
Nr.3  2010 03-05
Nr.4  2010 06-08
Nr.5  2010 09-11
Nr.6  2010 12-2011 02
Nr.7 2011 03-05
Nr.8 2011 06-08
 
© KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
Atnaujinta 2018-05-02