Svečias
Titulinis Mokymai Vadovėliai Kokybinė lyginamoji analizė
Apie mokymus
Mokomieji duomenys
E. mokymai
Kokybinė lyginamoji analizė
Kokybinė lyginamoji analizė

Knygų serijoje „Tyrimų metodai“ 2011 m. išleista pirmoji knyga – prof. Zenono Norkaus ir Vaido Morkevičiaus vadovėlis „Kokybinė lyginamoji analizė“ (Kaunas, LiDA, 2011. ISBN: 978-9955-884-44-6). Knygos idėja gimė kuriant prof. Zenono Norkaus, Vaido Morkevičiaus ir Ligitos Šarkutės metodologinį studijų paketą „Lyginamieji tyrimai su TOSMANA ir „fs/QCA“, kuriame buvo pristatyta šiuo metu viena iš novatoriškiausių socialinių tyrimų metodologinių prieigų – kokybinė lyginamoji analizė (angl. Qualitative Comparative Analysis, QCA). Jos pradininkas ir didžiausias plėtotojas bei tobulintojas yra žymus amerikiečių sociologas Charlesas C. Raginas, o mokslininkai ir tyrėjai, savo darbuose naudojantys šį metodą, yra susibūrę į virtualią bendruomenę COMPASSS.

Iš karto tapo akivaizdu, kad parengtas tekstas turėtų tapti vadovėliu, kuris būtų ne tik minėto metodo mokomoji knyga, bet ir platesnius socialinių mokslų metodologijos klausimus aptariantis tekstas. Kokybinės lyginamosios analizės kontekstas tam yra ypač palanki dirva, nes norint pristatyti šią analitinę procedūrą, neišvengiamai tenka išsamiai aptarti kone visus esminius socialinių mokslų metodologijos klausimus. Būtent todėl šio studijų paketo pagrindu parengtas vadovėlis „Kokybinė lyginamoji analizė“ ir tapo naujo (ir, reikia tikėtis, ilgalaikio) LiDA projekto – tęstinės socialinių ir humanitarinių mokslų metodologijos klausimams skirtų tekstų serijos „Tyrimų metodai“ – pirmąja knyga.

Kokybinę lyginamąją analizę (KLA), taigi ir vadovėlį, pristatyti trumpai gana sudėtinga, nes tai tokio pat abstraktaus lygmens metodologinė prieiga kaip statistinė analizė ar kokybiniai tyrimų metodai. Be to, ši prieiga intensyviai plėtojama labai įvairiomis kryptimis ir tai, kas buvo įsitvirtinusi praktika prieš, tarkim, 10 metų, gali tapti atgyvena ir nevartotina prieiga dar po 10 metų. Vis tik galima šį vadovėlį labiau rekomenduoti mokslininkams ir tyrėjams, kurie atlieka kokybinius tyrimus ir (arba) lyginamąją analizę. Tai lemia dvi aplinkybės.

Visų pirma, KLA metodologai ją, kaip formalią analitinę (tyrimą disciplinuojančią) procedūrą, vartoti rekomenduoja tuomet, kai tyrėjai nagrinėja nedaug atvejų (dažniausiai nuo 10 iki 50), kuriuos gerai išmano. Akivaizdu, kad toks atvejų skaičius labiau tinka kokybinių, o ne kiekybinių tyrimų atveju, kur tiriami masiniai reiškiniai ir paprastai atvejų yra gerokai daugiau nei 200 ar 300. Kita vertus, dažnai tenka girdėti, kad mokslininkai atlieka lyginamąją analizę, tačiau, labiau įsigilinus, pasirodo, kad ta lyginamoji analizė neatitinka jokių šios rūšies analizei keliamų reikalavimų arba nėra iki galo ir kruopščiai apgalvota. Šis vadovėlis kaip tik ir taiko į kokybinių lyginamųjų tyrimų nišą, t. y. tyrimus, kuriuose lyginamas santykinai nedidelis skaičius atvejų, kuriuos tyrėjas yra gerai išnagrinėjęs ir „kokybiškai“ įsigilinęs. KLA šiuo atveju tampa ta formaliąja procedūra, kuri disciplinuoja ir įrėmina tokio pobūdžio tyrimus, kad jie netaptų pernelyg „laisvos formos“ ir būtų atsižvelgta į daugelį tokiems tyrimams svarbių metodologinių aspektų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad KLA iki šiol buvo daugiausiai taikoma priežastinėms kokių nors reiškinių sąlygoms nagrinėti. Taigi pasitelkus KLA kokybiniuose tyrimuose galima disciplinuotai ir formaliai ieškoti, kas lemia nagrinėjamų reiškinių vienokias ar kitokias baigmes.

Vadovėlyje pristatomos visos trys KLA versijos – raiškiųjų aibių, neraiškiųjų aibių ir daugiareikšmių kintamųjų KLA. Joms atitinkamai skirti antrasis, trečiasis ir ketvirtasis knygos skyriai. Pirmasis knygos skyrius skirtas bendriesiems metodologiniams klausimams. Jame nušviečiama KLA vieta bendrame socialinių mokslų metodologijos (lyginamosios perspektyvos) kontekste. Svarbu tai, kad, pristatydami skirtingas KLA versijas, autoriai tai daro ne tik teoriškai, bet ir sistemiškai pateikia konkrečius praktinius pavyzdžius, kaip atlikti visas reikalingas analitines procedūras populiariausiomis KLA programomis TOSMANA ir „fs/QCA“. Paskutinis vadovėlio skyrius skirtas KLA pavyzdžiams ir savarankiško darbo užduotims (kurių iš viso yra 16), leidžiančioms tyrėjams patiems praktikuotis mokantis atlikti analitines procedūras. Be to, visi duomenys, kurie pristatomi ir aptariami vadovėlyje, yra prieinami LiDA kataloge (archive.lidata.eu/webview), taigi tyrėjai gali lengvai pasitikrinti, ar teisingai supranta bei moka atlikti visas aprašomas KLA procedūras. Paskutinieji trys aspektai yra išskirtiniai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulinėje šios srities metodinėje literatūroje.

Vadovėlis yra skirtas gana plačiam skaitytojų ratui, nes KLA nėra „pririšta“ prie kurios nors socialinių mokslų disciplinos ar vienos iš jų atskiros dalykinės srities, nors tarp užduočių dominuoja istorinės lyginamosios politikos sociologijos medžiaga, kuri naudojama ir pagrindiniame tekste. Vadovėlio autoriai sekė KLA pradininku Charlesu C. Raginu bei nuosekliu metodo propaguotoju Benoit Rihoux ir pagrindinius pavyzdžius ėmė iš publikacijų, kuriose skelbiami žymaus vokiečių politikos sociologo Dirko Berg-Schlosserio suburto tyrėjų kolektyvo tyrimų rezultatai apie skirtingo demokratijos likimo tarpukario Europoje priežastis (žr. sistemiškos atvejų analizės ir lyginamosios analizės rezultatų leidinius). Kita vertus, vadovėlyje yra ir pavyzdys, susijęs su sveikatos mokslais – pristatomas ir aptariamas moterų mitybos sutrikimų priežasčių tyrimas.

Čia galite peržiūrėti vadovėlio titulinius lapus, turinį, pratarmę, įvadą, literatūros sąrašą, anglišką turinį ir santrauką. Papildoma vadovėlio medžiaga pateikiama Vaido Morkevičiaus asmeninėje svetainėje ir LiDA portale bei Nesstar kataloge. Taip pat vadovėlio V dalis yra patalpinta į LiDA svetainę (V vadovėlio dalis).

Recenzentai apie vadovėlį:

  • „Kokybinė lyginamoji analizė“ yra vienas solidžiausių metodologijos ir tyrimų metodikos tekstų lietuviškų socialinių mokslų kontekste. <...> Z. Norkaus ir V. Morkevičiaus knyga – išskirtinė. Autoriai susitelkia i vieną sprendinį – detaliai ir nuosekliai pademonstruoja, kaip gali buti išnaudotos vieno metodo galimybės, kokios yra jo prielaidos, kokios ir kaip gali būti naudojamos programinės įrangos, kaip turėtu būti formuluojamos hipotezės bei išvados. Būtent tokios – konkrečios, išsamios, argumentuotos ir techniškai informatyvios – mokomosios literatūros galima pasigesti Lietuvoje. <...> „Kokybinė lyginamoji analizė“ – unikalus tekstas, kadangi nei vienas Lietuvos universitetas ar institutas nieko panašaus nėra publikavęs. (Doc. dr. Liutauras Kraniauskas)

    Išsamią doc. dr. Liutauro Kraniauskio recenziją apie vadovėlį galite perskaityti žurnale Sociologija. Mintis ir veiksmas.

  • Kokybiški metodologijos kursai Lietuvos universitetuose retenybė. Šis vadovėlis gali padėti įveikti mokslinių diskusijų skurdą. <...> Tokio pobūdžio studija yra pirma, o jos lyginti Lietuvoje nėra su kuo. <...> Darbas atspindi naujausias akademines kokybinių tyrimų „madas“. (Prof. dr. Šarūnas Liekis)

Vadovėlis platinamas Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijose, pagrindinėse Lietuvos viešosiose bibliotekose bei kitose įstaigose. Jų sąrašas pateikiamas žemiau:

  • Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
  • Kauno apskrities viešoji biblioteka
  • Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės biblioteka
  • Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka
  • Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešoji biblioteka
  • Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka
  • Lietuvos mokslų akademijos biblioteka
  • Vilniaus universiteto biblioteka (įskaitant ICPSR atstovą ir padalinių skaityklas: Centrinės bibliotekos abonementas, Filosofijos skaitykla, Profesorių skaitykla, Medicinos fakulteto biblioteka, Istorijos fakulteto biblioteka, Saulėtekio informacinis centras, TSPMI biblioteka, Žurnalistikos studijų informacijos centras)
  • VU Kauno humanitarinio fakulteto biblioteka
  • Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos biblioteka
  • ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto biblioteka, Kauno skyrius
  • ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto biblioteka, Vilniaus skyrius
  • Kauno sveikatos mokslų universiteto biblioteka
  • Kauno technologijos universiteto biblioteka (įskaitant ICPSR atstovą ir padalinių skaityklas: Centrinės bibliotekos abonementas ir skaitykla, Socialinių ir Humanitarinių mokslų fakultetų metodiniai kabinetai ir skaityklos; Ekonomikos ir vadybos fakulteto metodiniai kabinetai ir skaityklos, Panevėžio instituto biblioteka)
  • Klaipėdos universiteto biblioteka (įskaitant ICPSR atstovą ir padalinių skaityklas: Centrinės bibliotekos abonementas ir skaitykla, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto biblioteka, Humanitarinių ir Sveikatos mokslų fakultetų skaitykla, Pedagogikos fakulteto biblioteka, Socialinių mokslų fakulteto biblioteka)
  • Lietuvos žemės ūkio universiteto biblioteka
  • Mykolo Romerio universiteto biblioteka (įskaitant ICPSR atstovą ir padalinių skaityklas: Centrinės bibliotekos abonementas, Bendroji skaitykla, Profesoriaus P. Leono skaitykla, Viešojo saugumo fakulteto biblioteka)
  • Šiaulių universiteto biblioteka (įskaitant ICPSR atstovą)
  • Vilniaus Gedimino technikos universiteto biblioteka
  • Vilniaus pedagoginio universiteto biblioteka (įskaitant Humanitarų biblioteką)
  • Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka (įskaitant ICPSR atstovą ir padalinių skaityklas: Centrinės bibliotekos abonementas, Vaclovo Biržiškos skaitykla, Filosofijos skaitykla, Socialinio darbo skaitykla, Mykolo Römerio teisės skaitykla, Aleksandro Štromo politinių mokslų skaitykla, Vinco Čepinskio skaitykla)
  • Lietuvos socialinių tyrimų centro biblioteka (įskaitant ICPSR atstovą)
  • Lietuvių kalbos instituto biblioteka
  • Lietuvos istorijos instituto biblioteka
  • Lietuvos kultūros tyrimų instituto biblioteka
  • Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto biblioteka
  • Lietuvos sociologų draugija
  • Lietuvos politologų asociacija
  • Lietuvos ekonomistų asociacija
  • Lietuvos psichologų sąjunga
  • Lietuvos mokslininkų sąjunga
  • Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga

   

KLA viršelis
NAUJIEMS VARTOTOJAMS
NAUJIENOS
Naujienlaiškis

Nr.1  2009 07-11
Nr.2  2009 12-2010 02
Nr.3  2010 03-05
Nr.4  2010 06-08
Nr.5  2010 09-11
Nr.6  2010 12-2011 02
Nr.7 2011 03-05
Nr.8 2011 06-08
 
© KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
Atnaujinta 2013-10-21