Warning: DOMDocument::loadHTMLFile() [domdocument.loadhtmlfile]: Unexpected end tag : p in files/tyrimai/ESS.html, line: 29 in D:\lidata-eu\web\include\header.php on line 232
ESS
  
Svečias
Titulinis Tyrimai ESS
Apie tyrimus
ESS
EES
Kiti tyrimų projektai
ESS
ESS

Viena iš svarbiausių tarptautinių apklausų Europoje yra Europos socialinis tyrimas (ESS). ESS renka informaciją apie žmonių nuostatas, įsitikinimus ir elgsenos modelius daugelyje Europos šalių. Šis tyrimas vykdomas kas dvejus metus daugelyje ES šalių ir pasižymi savo temų įvairove bei griežtais metodologiniais standartais, už ką 2005 m. buvo apdovanotas Descartes tyrimų prizu. ESS vykdymą koordinuoja „Centrinė koordinuojančioji komanda“ (CCT), kuri sudaryta iš svarbiausių Europos socialinių mokslų institucijų atstovų (pagrindinis tyrėjas – seras prof. Roger Jowell iš City University, London, UK). Tyrimą organizuoti ir įgyvendinti CCT padeda patariamosios ir konsultacinės grupės, pagrindinė iš kurių – „Mokslinė patariamoji taryba“ (SAB), kuriai vadovauja prof. Max Kasse, ir kurią sudaro po vieną atstovą iš tyrimą dalyvaujančiose šalyse finansuojančių institucijų (Lietuvai atstovauja KTU prof. Algis Krupavičius, LiDA vadovas) bei Europos mokslo fondo ir du atstovai iš Europos komisijos. Kitos pagalbinės institucijos – dvi ekspertų grupės patariančios atrankos ir vertimo klausimais, tarptautinė Metodų grupė, patarianti metodologijos klausimais, bei kas bangą besikeičiančios dvi kintančių klausimų blokus kuriančios grupės.

Prof. Algis Krupavičius

ESS tyrimas jau atliktas daugiau nei trisdešimtyje skirtingų Europos šalių. Pagrindiniai tyrimo tikslai yra trys:

  • fiksuoti ir interpretuoti besikeičiančias Europos visuomenių nuostatas ir vertybes bei stebėti, kaip jos sąveikauja su kintančiomis Europos institucijomis,
  • kurti ir tobulinti pažangius tarpkultūrinių apklausų atlikimo metodus Europoje ir pasaulyje,
  • sukurti Europos socialinių indikatorių kolekciją, apimančią nuostatų rodiklius.

ESS skirtas matuoti šiuolaikines visuomenės nuostatas ir kaip jos kinta laikui bėgant. Klausimyne tarp daugelio kitų klausimų, yra ir matuojantys visuomeninį dalyvavimą, religinius, socialinius ir politinius įsitikinimus bei požiūrį į darbą ir nuostatas, susijusias su policija ir teismais. Pirmosiose keturiose bangose surinkti duomenys buvo plačiai naudojami Europos Komisijos, nacionalinių vyriausybių, politikos analitikų, analizės centrų, politikų, žurnalistų ir mokslininkų. Taip pat jie domino ir visuomenę visoje Europoje. Iš tikro, 2010 m. gegužės mėnesį buvo daugiau kaip 31800 registruotų ESS duomenų vartotojų. Daugiausia vartotojų yra Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje. Duomenys taip pat prisideda prie socialinės istorijos kūrimo, sudaro sąlygas analitikams ateityje sužinoti, ką žmonės manė ar jautė praeityje svarbiausiais socialiniais klausimais. ESS taps unikaliu ir ilgalaikiu modernios Europos socialinės struktūros vertinimo pagrindu, atskleis kaip ilgalaikėje perspektyvoje jos besikeičiančios politinės ir institucinės struktūros sąveikauja su visuomenės nuostatoms ir vertybėms. Remdamiesi ESS surinktais duomenimis, tyrinėtojai gali atlikti išsamius atskirų šalių (arba šalių grupių) palyginimus įvairiais socialiniais klausimais. Kitas aspektas, kuriuo ESS išsiskiria iš kitų tarptautinių tyrimų – siekis atitikti aukščiausius metodologinius standartus. Tam, kad surinkta informacija iš tikro leistų palyginti įvairias nagrinėjamas šalis, apklausoje pritaikyti aukščiausi imčių sudarymo, grįžtamumo procento, klausimynų sudarymo ir vertimo, duomenų rinkimo bei kitų procedūrų standartai visose dalyvaujančiose šalyse.

Apklausa susideda iš dviejų dalių – pagrindinio klausimyno, kurį apklausėjas pildo apklausdamas respondentą interviu metu, ir papildomo klausimyno, kurį savarankiškai pildo respondentas po interviu. Maždaug valandos trukmės tiesioginiame interviu respondentai atsakinėja į nuolatinius pagrindinio klausimyno klausimus, kurie kartojami kiekvienoje bangoje, o taip pat į klausimus, kuriuos kiekvienai bangai paruošia skirtingos mokslininkų grupės. Ketvirtojoje bangoje įtraukti du kintantys klausimų blokai „Diskriminacija dėl amžiaus“ ir „Socialinės gerovės nuostatos“. Penktojoje bangoje taip pat įtraukti du kintantys klausimų blokai „Pasitikėjimas policija ir teismais“ ir „Darbas, šeima ir gerbūvis“. Pabaigoje respondentai atsako į papildomo klausimyno klausimus, kurie apima žmogiškųjų vertybių bloką ir pagrindinio klausimyno klausimų validumą bei patikimumą testuojančius klausimus.

Iki pastarosios tyrimo bangos centralizuotą projekto koordinavimą finansavo Europos komisija ir Europos mokslo fondas. Penktosios bangos koordinavimą finansuoja įvairių fondų konsorciumas: Europos komisija ir Jungtinės karalystės, Vokietijos, Švedijos, Šveicarijos, Olandijos, Suomijos, Norvegijos bei Austrijos mokslinių tyrimų tarybos ar ministerijos. Paramą projektui tęsia ir Europos mokslo fondas. Duomenų rinkimas kiekvienoje šalyje finansuojamas iš nacionalinių lėšų. Lietuvoje tyrimą organizuoja ir koordinuoja LiDA, finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos. ESS nacionalinis koordinatorius Lietuvoje yra LiDA darbuotojas dr. Vaidas Morkevičius. Ketvirtosios bangos lauko tyrimą Lietuvoje įgyvendino UAB „Baltijos tyrimai“, o penktosios bangos lauko tyrimą atliks UAB „RAIT“.

2012 m. rugsėjo 28 d. Kauno technologijos universitete vyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo mokslininkų grupės projekto „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena (ESS-LT)“ seminaras-diskusija „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“. Seminaro metu pristatyta Europos socialinio tyrimo istorija, organizavimas ir ateitis, metodologija bei prieigos prie šio tyrimo duomenų galimybės, aptarti Lietuvoje įgyvendintų Europos socialinio tyrimo 4-osios ir 5-osios bangų rezultatai, supažindinta su automatizuota turinio analize.

Projektą vykdo Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo institutas.

Renginio programa.
NAUJIEMS VARTOTOJAMS
NAUJIENOS
Naujienlaiškis

Nr.1  2009 07-11
Nr.2  2009 12-2010 02
Nr.3  2010 03-05
Nr.4  2010 06-08
Nr.5  2010 09-11
Nr.6  2010 12-2011 02
Nr.7 2011 03-05
Nr.8 2011 06-08
 
© KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
Atnaujinta 2015-06-18