Svečias
Titulinis Duomenys Duomenys Duomenų katalogai Apklausų duomenys Tyrimų rinkinių grupės Duomenų rinkinys
Duomenų rinkinys

ISSP 2012: Šeima, darbas ir lyčių vaidmenys IV, Lietuva, 2013 m. sausis - vasaris, 2 leidimas


Atsisiųsti | Nesstar
Dokumentacija |Kintamųjų sąrašas |Reikšminiai žodžiai |Publikacijos

Objekto URL:

http://www.lidata.eu/data/quant/LiDA_ISSP_0262


Antraštė:

ISSP 2012: Šeima, darbas ir lyčių vaidmenys IV, Lietuva, 2013 m. sausis - vasaris, 2 leidimas

Lygiagreti antraštė:

ISSP 2012: Family, Work and Gender Roles IV, Lithuania, January - February 2013, edition 2

Tyrimų rinkinio pavadinimas:

ISSP: Tarptautinė socialinio tyrimo programa = ISSP: International Social Survey Programme

Tema:

ŠEIMA IR SANTUOKA = FAMILY LIFE AND MARRIAGE

LYČIŲ VAIDMENYS = GENDER ROLES

Depozitorius:

Butkevičienė, Eglė

Pirminė atsakomybė:

ISSP tyrimo grupė = ISSP Research Group; Butkevičienė, Eglė

Tyrimo vykdytojai:

Butkevičienė, Eglė; Balžekienė, Aistė; Morkevičius, Vaidas; Ražanauskaitė, Justina; Šarkutė, Ligita; Telešienė, Audronė; Žvaliauskas, Giedrius

Bibliografinis citavimas:

Butkevičienė, Eglė et al. ISSP 2012: Šeima, darbas ir lyčių vaidmenys IV, Lietuva, 2013 m. sausis - vasaris, 2 leidimas = ISSP 2012: Family, Work and Gender Roles IV, Lithuania, January - February 2013, edition 2: LiDA [platintojas], 2014. (Kaunas : Kauno technologijos universitetas, 2013). (ISSP: Tarptautinė socialinio tyrimo programa). Prieiga per: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_ISSP_0262.

Santrauka:

  • Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į šeimą, vyrų ir moterų šeimyninių bei darbo vaidmenų derinimą.
    Pagrindiniai nagrinėti klausimai: norėta sužinoti Lietuvos gyventojų požiūrius į santuoką ir vaikus: ar dirbanti mama gali sukurti tokius pat šiltus ir tvirtus santykius su savo vaikais kaip ir nedirbanti mama, ar namų šeimininkėmis esančios moterys patenkintos gyvenimu lygiai taip pat, kaip ir dirbančios mokamą darbą. Klausta, ar šeimos pajamas turėtų uždirbti ir vyras, ir moteris. Aiškintasi, kiek moterys turėtų dirbti, kai jos turi ikimokyklinio amžiaus vaikų, ar kai jauniausias vaikas pradeda lankyti mokyklą. Taip pat buvo užduoti klausimai apie santuoką. Toliau respondentai vertino, ar vienas tėvas arba viena motina gali užauginti vaiką taip pat gerai, kaip ir abu tėvai kartu. Respondentai nurodė, koks turėtų būti idealus vaikų skaičius šeimoje. Buvo užduoti klausimai apie vaikus: ar žiūrėti, kaip auga vaikai, yra didžiausias gyvenimo džiaugsmas, ar auginant vaikus ribojamos vieno ar abiejų tėvų darbo ir karjeros galimybės ir kt. Aiškintasi, kas - motina ar tėvas - turėtų išeiti mokamų vaiko auginimo atostogų. Respondentai nurodė, kas pirmiausia turėtų atlikti ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrą bei kas pirmiausia turėtų padengti ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros išlaidas. Taip pat buvo užduoti klausimai apie pagalbą pagyvenusiems žmonėms. Toliau respondentų buvo klausiama apie buities darbų pasiskirstymą (realiai egzistuojantį ir įsivaizduojamai teisingą). Norėta sužinoti, kurio žodis būna lemiamas, kai respondentas su partneriu sprendžia, kaip kartu praleisti savaitgalį. Prašyta įvertinus visas respondento ir partnerio gaunamas pajamas, nurodyti kurio pajamos yra didesnės. Dalis klausimų buvo skirti vaidmenų šeimoje ir namuose derinimo įvertinimui. Pabaigoje respondentų klausta, ar jie jaučiasi laimingi, ar patenkinti darbu bei šeimyniniu gyvenimu.
    Socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, mokymosi (studijų) trukmė, išsilavinimo lygis, respondento ir jo vyro/žmonos/nuolatinio partnerio darbinė padėtis, profesija (užsiėmimas), respondento narystė profesinėse sąjungose, išpažįstama religija, dalyvavimas religinėse apeigose, politinės pažiūros, politinis ir visuomeninis aktyvumas, balsavimas paskutiniuose Seimo rinkimuose, tautybė, namų ūkio dydis, respondento vidutinės ir bendros vidutinės namų ūkio mėnesio pajamos, šeimyninė padėtis, gyvenamoji vietovė.

  • Bendroji informacija:
    Tyrimo laikotarpis 2013-01-12 - 2013-02-05
    Duomenų rinkimo laikotarpis 2013-01-12 - 2013-02-05
    Geografinė aprėptis Lietuvos teritorija = Territory of Lithuania
    Geografinis vienetas Apskritis (trečias teritorinis lygmuo pagal NUTS) = County (NUTS level 3):
    • Alytaus
    • Kauno
    • Klaipėdos
    • Marijampolės
    • Panevėžio
    • Šiaulių
    • Tauragės
    • Telšių
    • Utenos
    • Vilniaus
    Analizės vienetas
    • Asmuo = Individual.
    Duomenų rūšis
    • Apklausos duomenys = Survey data.
    Finansavimo šaltinis Lietuvos mokslo taryba = Research Council of Lithuania
    Populiacija 18 metų ir vyresni Lietuvos namų ūkių gyventojai = Persons from 18 years and older who are residents within private households in Lithuania.
    Metodologija:
    Laiko metodas
    • Vienkartinis skerspjūvio tyrimas = Single cross-sectional study.
    Atrankos metodas Imties sudarymo pagrindas: Valstybės įmonės "Registrų centras" tvarkomas Lietuvos Respublikos Adresų registras.
    Imties sudarymo būdas: daugiapakopė stratifikuota klasterizuota adresinė atranka:
    • Pirmoje pakopoje Lietuvos Respublikos teritorija buvo suskirstyta į 10 administracinių vienetų (apskričių). Papildomai teritorija suskirstyta į 6 stratas pagal gyvenamosios vietovės dydį (iki 2 000 gyventojų; nuo 2 001 iki 10 000 gyventojų; nuo 10 000 iki 50 000 gyventojų; nuo 50 001 iki 100 000 gyventojų; nuo 100 001 iki 500 000 gyventojų; daugiau nei 500 000 gyventojų). Iš viso išskirta 60 stratifikacinių vienetų iš kurių dalis yra tušti. Kiekvienos stratos teritorija suskirstyta į pirminius atrankos taškus (PSU). Pirminių atrankos taškų dydis ir skaičius priklausė nuo gyvenamosios vietovės tipo - gyvenvietėms turinčioms iki 2000 gyventojų buvo sudaroma daugiau smulkesnių (apie 3 atrankos elementus) atrankos taškų. Pirminių atrankos taškų skaičiaus didinimas ir smulkinimas mažų gyvenviečių stratoje yra susijęs su itin dideliu šio tipo gyvenviečių skaičiumi kai kuriuose regionuose. Kiekvienoje stratoje atsitiktinai iš vietovių sąrašų atrinktas tam tikras pirminių atrankos taškų skaičius proporcingai gyventojų skaičiui stratose.
    • Antroje pakopoje kiekviename pirminiame atrankos taške atsitiktinai (naudojant atsitiktinių skaičių generatorių) atrinktas tam tikras kiekis adresų iš VĮ "Registrų centras" Lietuvos Respublikos Adresų registro.
    • Trečioje pakopoje kiekviename atrinktame namų ūkyje atrinktas vienas respondentas laikantis artimiausio gimtadienio taisyklės.
    Duomenų rinkimo metodas
    • Tiesioginis interviu žodžiu = Face-to-face interview;
    • Duomenys suvesti iš popierinių klausimynų = Data keyed in from paper questionnaires;
    • PAPI.
    Instrumentarijus
    • Struktūruotas klausimynas = Structured questionnaire.
    Prieiga prie duomenų:
    Prieinamumas
    • Tyrimas laisvai prieinamas nekomerciniais tikslais registruotiems LiDA vartotojams.

    • The data are available without restrictions for registered users for not-for-profit purposes.
    Citavimo reikalavimas
    • Publikacijose, parengtose LiDA saugomų duomenų pagrindu, turi būti nuoroda į LiDA išnašose ar literatūros sąraše. Šiuo reikalavimu siekiama, kad nuoroda į LiDA patektų į socialinių mokslų citavimo indeksus.

    • Publications based on the data archived at the LiDA should acknowledge this by a reference to LiDA. To ensure that such source attributions are captured for social science bibliographic utilities, citations must appear in the footnotes or in the reference section of publications.

    Autorinės teisės:

    © KTU, 2013


    Dokumentacija:
    Formatas Pavadinimas Dydis, kB
    PDF Klausimynas 424.5
    PDF Kortelės 53.5

     

    NAUJIEMS VARTOTOJAMS
    NAUJIENOS
    Naujienlaiškis

    Nr.1  2009 07-11
    Nr.2  2009 12-2010 02
    Nr.3  2010 03-05
    Nr.4  2010 06-08
    Nr.5  2010 09-11
    Nr.6  2010 12-2011 02
    Nr.7 2011 03-05
    Nr.8 2011 06-08
     
    © KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
    Atnaujinta 2018-09-27