Svečias
Titulinis Duomenys Duomenys Duomenų katalogai Apklausų duomenys Tyrimų rinkiniai Duomenų rinkinys
Duomenų rinkinys

Požiūris į ES, 2002 m. gegužė


Atsisiųsti | Nesstar
Dokumentacija |Kintamųjų sąrašas |Reikšminiai žodžiai |Publikacijos

Objekto URL:

http://www.lidata.eu/data/quant/LiDA_LTES_0156


Antraštė:

Požiūris į ES, 2002 m. gegužė

Lygiagreti antraštė:

Attitude Towards the EU, May 2002

Tyrimų rinkinio pavadinimas:

LTES: Lietuva ir Europos Sąjunga = LTES: Lithuania and the European Union

Tema:

TARPTAUTINĖ POLITIKA IR ORGANIZACIJOS = INTERNATIONAL POLITICS AND ORGANISATIONS

ŽINIASKLAIDA = MASS MEDIA

Depozitorius:

UAB "Vilmorus"

Pirminė atsakomybė:

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje = European Commission Representation in Lithuania

Bibliografinis citavimas:

Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje. Požiūris į ES, 2002 m. gegužė = Attitude Towards the EU, May 2002: LiDA [platintojas], 2010. (Vilnius : Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, 2002). (LTES: Lietuva ir Europos Sąjunga). Prieiga per: http://www.lidata.eu.

Santrauka:

  • Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į Europos Sąjungą ir nustatyti jų informuotumą apie Lietuvos įsijungimą į šią tarptautinę organizaciją.
    Pagrindiniai nagrinėti klausimai: respondentų klausta, ar jie domisi Lietuvos stojimo į ES eiga. Jei nesidomi, norėta sužinoti, kodėl ši tema respondentų nedomina. Aiškintasi, ar respondentai gali nurodyti, kokie žmonės užima svarbiausias pareigas išvardintose Lietuvos ir užsienio institucijose. Tirta, ar respondentams pakanka informacijos apie Lietuvos stojimą į ES. Buvo pateikti klausimai, ar per pastarąsias 4 savaites respondentai žiūrėjo TV laidą, klausėsi radijo laidos, skaitė ką nors, kur būtų svarstomos Lietuvos stojimo į ES sąlygos. Taip pat klausta, ar respondentai kalbėjosi (diskutavo) stojimo į ES tema. Respondentų prašyta įvertinti žiniasklaidoje teikiamą informaciją apie ES pagal respondentams nurodytas charakteristikas. Aiškintasi, kaip elgiasi respondentai radę spaudoje straipsnius apie ES ar derybas dėl stojimo. Buvo užduoti klausimai, kaip respondentai vertina pateikiamą informaciją apie Lietuvos stojimą į ES išvardintose Lietuvos masinėse informacijos priemonės. Aiškintasi, kokių žmonių pateikiamomis žiniomis apie stojimą į ES respondentai labiausiai pasitiki. Respondentų klausta, ar jie žino, kad Lietuvoje yra įkurti Europos informacijos centrai bei norėta sužinoti, ar respondentams ar jų šeimos nariams, draugams teko lankytis šiuose centruose. Buvo užduotas klausimas, kaip per pastaruosius 6 mėnesius pasikeitė respondentų nuomonė dėl stojimo į ES. Taip pat respondentai nurodė, kurių šalių priėmimo į ES jie norėtų. Klausta, jeigu vyktų referendumas dėl Lietuvos įstojimo į ES, ar respondentai tikrai ateitų balsuoti bei norėta sužinoti, kaip respondentai balsuotų. Aiškintasi, ar respondentų apsisprendimas yra tvirtas, kaip balsuoti referendume. Buvo pateiktas klausimas, jeigu Lietuva stotų į ES žymiai vėliau, kaip tada respondentai balsuotų. Taip pat respondentai turėjo galimybę nurodyti, kokiose srityse situacija šalyje pasikeistų, jeigu Lietuva įstotų į ES. Tirta nuomonė, kodėl respondentai yra stojimo į ES šalininkai arba priešininkai. Norėta sužinoti, kokias pasekmes, respondentų nuomone, patirtų Lietuva ir jos piliečiai neįstojus į ES. Taip pat respondentų prašyta įvertinti, kaip susiklostytų Lietuvos ekonominė ir politinė situacija artimiausių 5 metų laikotarpiu, jei Lietuva dėl piliečių apsisprendimo neįstotų į ES. Klausta nuomonės, ką daugiau respondentai norėtų sužinoti apie stojimą į šią tarptautinę organizaciją. Aiškintasi, kaip Lietuva turėtų elgtis, tapusi ES nare bei kaip turėtų būti organizuojamas ES valdymas ateityje. Buvo pateikti klausimai, ką respondentai žino ir iš kur sužinojo apie ES paramą Lietuvai. Respondentai vertino ES siūlomą Lietuvos ir kitų šalių kandidačių žemės ūkiui paramą, kuri sudarytų 25 proc. sumos, skiriamos dabartinių ES šalių žemės ūkiui. Klausta, kaip respondentai vertina savo, savo šeimos materialinę padėtį bei kaip per pastaruosius 2 metus keitėsi jų gyvenimas. Tirta, kaip pasikeistų respondentų gyvenimas, jei Lietuva įstotų į ES. Buvo užduotas klausimas, ar respondentai jaučia baimę (nerimą) dėl savo (savo šeimos) padėties Lietuvai įstojus į ES. Norėta išsiaiškinti, kodėl jaučiama baimė (nerimas). Respondentų taip pat prašyta atsakyti, už kurią partiją jie balsuotų rinkimuose į Seimą, jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį.
    Socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, išsimokslinimas, užsiėmimas, pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį, tautybė, gyvenamoji vieta.

  • The purpose of the study: is to find out Lithuanians` attitudes towards the European Union and their awareness about the integration of Lithuanian into this international organization.
    Major investigated questions: respondents were asked whether they are interested in Lithuania`s accession to the EU and if not interested why they are not interested in this topic. Respondents were also asked to indicate the people who occupy the key positions in listed Lithuanian and foreign institutions. They were also asked whether the information about conditions of Lithuania`s accession to the EU is sufficient and whether, during the last 4 weeks, they watched TV, listened to radio, read newspaper in which Lithuania`s accession to the EU conditions which was discussed, also whether they discussed this topic themselves. Respondents were asked to assess the information about the EU provided by listed means of Lithuanian mass communication, according to certain characteristics. They were also asked about the people of whom knowledge about Lithuania`s accession to the EU are trusted most. Respondents were asked whether they know about the creation of European information centers in Lithuania, and whether they or their family members or friends visited these centers. Respondents were asked whether their attitudes to Lithuania`s accession to the EU have changed during the past 6 months. Respondents also indicated which country`s accession to the EU they would like and if on the next day a referendum on Lithuania`s accession to the EU would be held would they take part in it and how would they vote. Respondents answered a question how they would vote if Lithuania joined the EU much later. Respondents also had to specify in what areas of the country the situation would change if Lithuania joined the EU and also answer a question whether they are supporters or opponents of accession to the EU. Respondents were asked what would be the consequences for the country and its citizens and how it would influence the country`s economic and political situation in the next five years, if Lithuania did not join the EU. Respondents were also asked what they would like to learn more about Lithuania`s accession to the EU. Respondents were asked how the future governing of the EU should be organized and how and what they learned about the EU support for Lithuania. Respondents were also asked how they assess the support to Lithuanian and the other candidate countries` agriculture, proposed by the EU, which would constitute 25 per cent of the amount allocated for agriculture of current members of the EU. Respondents were asked how they evaluate the circumstances of themselves and their family and how their lives have changed during the past 2 years and how their lives would change if Lithuania joined the EU. They were also asked whether they felt anxiety about the situation of themselves or their family if Lithuania joined the EU and why do they feel the anxiety. Respondents were asked for which party they would vote in the Seimas elections if these elections take place next Sunday.
    Socio-demographic characteristics: gender, age, education, occupation, monthly family income per one family member, nationality, place of residence.

Bendroji informacija:
Tyrimo laikotarpis 2002-05-02 - 2002-05-19
Duomenų rinkimo laikotarpis 2002-05-02 - 2002-05-19
Geografinė aprėptis Lietuvos teritorija = Territory of Lithuania.
Geografinis vienetas Apskritis (trečias teritorinis lygmuo pagal NUTS) = County (NUTS level 3):
  • Alytaus
  • Kauno
  • Klaipėdos
  • Marijampolės
  • Panevėžio
  • Šiaulių
  • Tauragės
  • Telšių
  • Utenos
  • Vilniaus
Analizės vienetas
  • Asmuo = Individual.
Duomenų rūšis
  • Apklausos duomenys = Survey data.
Finansavimo šaltinis Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje = European Commission Representation in Lithuania
Populiacija Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni = All persons aged 18 and over resident within private households in Lithuania.
Metodologija:
Laiko metodas
  • Vienkartinis skerspjūvio tyrimas = Single cross-sectional study.
Atrankos metodas Imties sudarymo pagrindas: maršrutinė namų ūkių atranka iš 100 pirminių atrankos taškų.
Imties sudarymo būdas: stratifikuota tripakopė atranka:
  • Pirmoje pakopoje Lietuvos teritorija suskirstyta į stratas pagal apskritis ir gyvenamosios vietovės dydį (apskrities centrus, kitus miestus ir kaimo vietoves). Kiekvienoje stratoje pirminių atrankos taškų skaičius parinktas proporcingai gyventojų skaičiui. Pirminiai atrankos taškai apskričių centrų ir miestų stratose yra gatvės (lygiavertės, neskaidomos), iš kurių sąrašo sisteminės tikimybinės atrankos būdu atrinktas reikalingas kiekis pirminių atrankos taškų. Kaimo vietovių stratose pirminiai atrankos taškai yra kaimai, iš kurių sąrašo atrinktas reikalingas kiekis pirminių atrankos taškų. Papildomai, atrinktuose kaimuose iš jų gatvių sąrašo atsitiktinai parenkamas 1 pirminis atrankos taškas;
  • Antroje pakopoje kiekviename atrinktame pirminiame atrankos taške namų ūkiai atrinkti vadovaujantis maršrutinės atrankos logika. Pirmas namų ūkis apskričių centrų ir kitų miestų pirminiuose atrankos taškuose (miestų gatvėse) parinktas iš atsitiktinių skaičių lentelės. Tolesni namų ūkiai atrinkti pagal maršrutinės atrankos logiką: kas 6 namų ūkis. Pirmas namų ūkis kaimo vietovių pirminiuose atrankos taškuose (kaimų gatvėse) atsitiktinai parinktas iš atsitiktinių skaičių lentelės. Tolesni namų ūkiai atrenkami pagal maršrutinės atrankos logiką: kas 2 namų ūkis;
  • Trečioje pakopoje kiekviename atrinktame namų ūkyje atrinktas vienas respondentas laikantis artimiausio gimtadienio taisyklės.


  • Sampling frame: Households were selected via a random route procedure starting from 100 PSUs.
    Sampling design: Stratified three stage probability sampling:
    • In the first stag the territory of Lithuania was divided into strata according to counties and size of the place of residence (the county centers, other towns and rural areas). Within each stratum primary sampling units were selected in proportion to its population. Primary sampling units in the strata of county centers and towns are streets. From the list of streets required amount of primary sampling units are selected using systematic probability sampling. In the rural strata primary sampling units are villages. In addition, form the list of selected villages 1 primary sampling unit is selected randomly;
    • In the second stage, in each selected primary sampling unit households were selected via random route sampling. The first household of primary sampling units of the county centers and towns was selected from the table of random numbers. Subsequent households were selected via random route sampling: every 6th household. The first household of primary sampling units of the villages was selected from the table of random numbers. Subsequent households were selected via random route sampling: every 2nd household;
    • In the third stage, in each selected household one respondent was selected using the nearest birthday method.
  • Duomenų rinkimo metodas
    • Tiesioginis interviu žodžiu = Face-to-face interview;
    • Duomenys suvesti iš popierinių klausimynų = Data keyed in from paper questionnaires;
    • PAPI.
    Instrumentarijus
    • Struktūruotas klausimynas = Structured questionnaire.
    Prieiga prie duomenų:
    Prieinamumas
    • Tyrimas laisvai prieinamas nekomerciniais tikslais registruotiems LiDA vartotojams.

    • The data are available without restrictions for registered users for not-for-profit purposes.
    Citavimo reikalavimas
    • Publikacijose, parengtose LiDA saugomų duomenų pagrindu, turi būti nuoroda į LiDA išnašose ar literatūros sąraše. Šiuo reikalavimu siekiama, kad nuoroda į LiDA patektų į socialinių mokslų citavimo indeksus. Citavimo pavyzdys pateikiamas duomenų aprašo laukelyje „Bibliografinis citavimas“ (DDI 2.1: <biblCit> 2.1.7 Bibliographic Citation).

    • Publications based on the data archived at the LiDA should acknowledge this by a reference to LiDA. To ensure that such source attributions are captured for social science bibliographic utilities, citations must appear in the footnotes or in the reference section of publications. Example on how to cite the data is provided in the „Bibliographic citation“ field of the data description (DDI 2.1: <biblCit> 2.1.7 Bibliographic Citation).

    Autorinės teisės:

    © Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, 2002


    Dokumentacija:
    Formatas Pavadinimas Dydis, kB
    PDF Klausimynas 5199

     

    NAUJIEMS VARTOTOJAMS
    NAUJIENOS
    Naujienlaiškis

    Nr.1  2009 07-11
    Nr.2  2009 12-2010 02
    Nr.3  2010 03-05
    Nr.4  2010 06-08
    Nr.5  2010 09-11
    Nr.6  2010 12-2011 02
    Nr.7 2011 03-05
    Nr.8 2011 06-08
     
    © KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
    Atnaujinta 2018-05-02