Svečias
Titulinis Duomenys Duomenys Duomenų katalogai Apklausų duomenys Tyrimų rinkiniai Duomenų rinkinys
Duomenų rinkinys

Požiūris į ES, 2000 m. lapkritis


Atsisiųsti | Nesstar
Dokumentacija |Kintamųjų sąrašas |Reikšminiai žodžiai |Publikacijos

Objekto URL:

http://www.lidata.eu/data/quant/LiDA_LTES_0184


Antraštė:

Požiūris į ES, 2000 m. lapkritis

Lygiagreti antraštė:

Attitude Towards the EU, November 2000

Tyrimų rinkinio pavadinimas:

LTES: Lietuva ir Europos Sąjunga = LTES: Lithuania and the European Union

Tema:

ŽINIASKLAIDA = MASS MEDIA

TARPTAUTINĖ POLITIKA IR ORGANIZACIJOS = INTERNATIONAL POLITICS AND ORGANISATIONS

Depozitorius:

UAB "Vilmorus"

Pirminė atsakomybė:

Europos Komitetas prie LR Vyriausybės = European Committee under the Government of the Republic of Lithuania

Bibliografinis citavimas:

Europos Komitetas prie LR Vyriausybės. Požiūris į ES, 2000 m. lapkritis = Attitude Towards the EU, November 2000: LiDA [platintojas], 2011. (Vilnius : Europos Komitetas prie LR Vyriausybės, 2000). (LTES: Lietuva ir Europos Sąjunga). Prieiga per: http://www.lidata.eu.

Santrauka:

  • Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į Europos Sąjungą ir nustatyti jų nuomonę apie Lietuvos narystę šioje tarptautinėje organizacijoje.
    Pagrindiniai nagrinėti klausimai: respondentų klausta, kaip jie balsuotų, jeigu rytoj vyktų referendumas dėl Lietuvos įstojimo į ES. Norėta sužinoti respondentų nuomonę, kada Lietuvai būtų tikslingiausia įstoti į ES. Prašyta įvertinti galimą kaitą įvairiose šalies sociopolitinėse srityse, jeigu Lietuva įstotų į ES. Klausta, ar užsienio politikoje Lietuvai derėtų labiau orientuotis į Vakarus (ES, NATO), į Rusiją (NVS), ar siekti visiško neutralumo. Respondentų prašyta atsakyti, kokius laikraščius jie skaito norėdami gauti informacijos apie politikos, ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvykius. Apskritai norėta sužinoti, ar pakanka informacijos, teikiamos per Lietuvos žiniasklaidą. Aiškintasi, ar per pastarąsias 4 savaites respondentai žiūrėjo TV laidą, klausė radijo laidos bei skaitė ką nors, kur būtų svarstomos Lietuvos stojimo į ES sąlygos. Prašyta atsakyti, ar per pastarąsias 4 savaites respondentai kalbėjosi (diskutavo) Lietuvos stojimo į ES tema. Respondentai vertino savo žinias apie ES bei derybų eigos dėl Lietuvos stojimo į ES skirtingus aspektus. Klausta, kur respondentai ieškotų informacijos apie ES bei Lietuvos stojimą į ES. Buvo užduotas klausimas, ar jie patenkinti ta informacija, kurią gavo Europos informacijos centre. Taip pat buvo vertinama Lietuvos valstybinių struktūrų veikla rengiantis stojimui į ES. Prašyta atsakyti, kokia turi būti Lietuvos pozicija derybose dėl stojimo į ES bei kurie informacijos apie ES ir Lietuvos integraciją į ES gavimo būdai labiausiai tenkintų respondentus. Respondentų klausta, kaip jie vertina Lietuvos valstybinių struktūrų veiklą informuojant visuomenę apie stojimo į ES eigą bei teikiamą informaciją. Tirta nuomonė, ar dabartiniu metu esančios informacijos apie ES ir Lietuvos stojimą į ES pakanka norint gilinti ir plėsti žinias minėtomis temomis. Aiškintasi, ar respondentai gilintų savo žinias apie ES ir Lietuvos narystės ES pasekmes, jei turėtų laiko ir galimybių. Respondentų klausta, ar jie domisi stojimo į ES procesu (derybomis). Buvo pateiktas klausimas, kaip pasikeistų respondentų, o taip pat ir Lietuvos žmonių gyvenimas, jei Lietuva įstotų į ES. Klausta už kurią partiją jie balsuotų rinkimuose į Seimą, jeigu rinkimai vyktų kitą sekmadienį.
    Socialinės demografinės charakteristikos: lytis, amžius, išsimokslinimas, užsiėmimas, tautybė, pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį, gyvenamoji vieta, regionas.

  • The purpose of the study: to give information on the Lithuanians` attitudes towards the European Union and their awareness about the membership of Lithuanian in this international organization.
    Major investigated questions: respondents were asked how they would vote in a referendum on Lithuania`s accession to the EU and when it would be particularly relevant for Lithuania to join the EU. They were also asked how the integration into the EU would affect social and political spheres in the country. They were also asked whether the foreign policy of Lithuania should be more oriented to the West (EU, NATO), to Russia (CIS), or to seek total neutrality. Respondents were asked what newspapers they read in order to get information about political, economic and social events. In general, they were also asked whether the information provided by the Lithuanian mass media is sufficient and whether, during the last 4 weeks, they watched TV, listened to radio, read newspaper or other things in which Lithuania`s accession to the EU and its conditions which was discussed, also whether they discussed this topic themselves. Respondents assessed their knowledge about the EU and the negotiations on Lithuania`s accession to the EU. Respondents were asked where they mostly search for information about the EU and Lithuania`s accession to the EU and whether they were satisfied with the information received from the European information centers. The actions of different state institutions in preparation for accession to the EU were also assessed. Respondents were asked about Lithuania`s position in negotiations on accession to the EU and what methods of receiving information about the EU and Lithuania`s integration into the EU they prefer. They were also asked to evaluate the actions of Lithuanian state institutions in informing the public about the Lithuania`s accession to the EU and whether such kind of information is sufficient in order to deepen the knowledge about Lithuania`s accession to the EU. Respondents were asked whether they would like to increase their knowledge about the EU and the consequences of Lithuania`s accession to the EU if they had enough time and opportunities, and whether they are interested in the process of accession to the EU (the negotiations). They were also asked how their life, and life of Lithuanian citizens, would change if Lithuania joined the EU. Respondents were asked for which party they would vote in the Seimas elections if these elections take place next Sunday.
    Socio-demographic characteristics: gender, age, education, occupation, nationality, monthly family income per one family member, place of residence, region.

Bendroji informacija:
Tyrimo laikotarpis 2000-11-02 - 2000-11-05
Duomenų rinkimo laikotarpis 2000-11-02 - 2000-11-05
Geografinė aprėptis Lietuvos teritorija = Territory of Lithuania.
Geografinis vienetas Apskritis (trečias teritorinis lygmuo pagal NUTS) = County (NUTS level 3):
  • Alytaus
  • Kauno
  • Klaipėdos
  • Marijampolės
  • Panevėžio
  • Šiaulių
  • Tauragės
  • Telšių
  • Utenos
  • Vilniaus
Analizės vienetas
  • Asmuo = Individual.
Duomenų rūšis
  • Apklausos duomenys = Survey data.
Finansavimo šaltinis Europos Komitetas prie LR Vyriausybės = European Committee under the Government of the Republic of Lithuania
Populiacija Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni = All persons aged 18 and over resident within private households in Lithuania.
Metodologija:
Laiko metodas
  • Iš dalies kartotinis skerspjūvio tyrimas = Partly repeatable cross-sectional study.
Atrankos metodas Imties sudarymo pagrindas: maršrutinė namų ūkių atranka iš 100 pirminių atrankos taškų.
Imties sudarymo būdas: stratifikuota tripakopė atranka:
  • Pirmoje pakopoje Lietuvos teritorija suskirstyta į stratas pagal apskritis ir gyvenamosios vietovės dydį (apskrities centrus, kitus miestus ir kaimo vietoves). Kiekvienoje stratoje pirminių atrankos taškų skaičius parinktas proporcingai gyventojų skaičiui. Pirminiai atrankos taškai apskričių centrų ir miestų stratose yra gatvės (lygiavertės, neskaidomos), iš kurių sąrašo sisteminės tikimybinės atrankos būdu atrinktas reikalingas kiekis pirminių atrankos taškų. Kaimo vietovių stratose pirminiai atrankos taškai yra kaimai, iš kurių sąrašo atrinktas reikalingas kiekis pirminių atrankos taškų. Papildomai, atrinktuose kaimuose iš jų gatvių sąrašo atsitiktinai parenkamas 1 pirminis atrankos taškas;
  • Antroje pakopoje kiekviename atrinktame pirminiame atrankos taške namų ūkiai atrinkti vadovaujantis maršrutinės atrankos logika. Pirmas namų ūkis apskričių centrų ir kitų miestų pirminiuose atrankos taškuose (miestų gatvėse) parinktas iš atsitiktinių skaičių lentelės. Tolesni namų ūkiai atrinkti pagal maršrutinės atrankos logiką: kas 6 namų ūkis. Pirmas namų ūkis kaimo vietovių pirminiuose atrankos taškuose (kaimų gatvėse) atsitiktinai parinktas iš atsitiktinių skaičių lentelės. Tolesni namų ūkiai atrenkami pagal maršrutinės atrankos logiką: kas 2 namų ūkis;
  • Trečioje pakopoje kiekviename atrinktame namų ūkyje atrinktas vienas respondentas laikantis artimiausio gimtadienio taisyklės.


  • Sampling frame: Households were selected via a random route procedure starting from 100 PSUs.
    Sampling design: Stratified three stage probability sampling:
    • In the first stag the territory of Lithuania was divided into strata according to counties and size of the place of residence (the county centers, other towns and rural areas). Within each stratum primary sampling units were selected in proportion to its population. Primary sampling units in the strata of county centers and towns are streets. From the list of streets required amount of primary sampling units are selected using systematic probability sampling. In the rural strata primary sampling units are villages. In addition, form the list of selected villages 1 primary sampling unit is selected randomly;
    • In the second stage, in each selected primary sampling unit households were selected via random route sampling. The first household of primary sampling units of the county centers and towns was selected from the table of random numbers. Subsequent households were selected via random route sampling: every 6th household. The first household of primary sampling units of the villages was selected from the table of random numbers. Subsequent households were selected via random route sampling: every 2nd household;
    • In the third stage, in each selected household one respondent was selected using the nearest birthday method.
  • Duomenų rinkimo metodas
    • Tiesioginis interviu žodžiu = Face-to-face interview;
    • Duomenys suvesti iš popierinių klausimynų = Data keyed in from paper questionnaires;
    • PAPI.
    Instrumentarijus
    • Struktūruotas klausimynas = Structured questionnaire.
    Prieiga prie duomenų:
    Prieinamumas
    • Tyrimas laisvai prieinamas nekomerciniais tikslais registruotiems LiDA vartotojams.

    • The data are available without restrictions for registered users for not-for-profit purposes.
    Citavimo reikalavimas
    • Publikacijose, parengtose LiDA saugomų duomenų pagrindu, turi būti nuoroda į LiDA išnašose ar literatūros sąraše. Šiuo reikalavimu siekiama, kad nuoroda į LiDA patektų į socialinių mokslų citavimo indeksus. Citavimo pavyzdys pateikiamas duomenų aprašo laukelyje „Bibliografinis citavimas“ (DDI 2.1: <biblCit> 2.1.7 Bibliographic Citation).

    • Publications based on the data archived at the LiDA should acknowledge this by a reference to LiDA. To ensure that such source attributions are captured for social science bibliographic utilities, citations must appear in the footnotes or in the reference section of publications. Example on how to cite the data is provided in the „Bibliographic citation“ field of the data description (DDI 2.1: <biblCit> 2.1.7 Bibliographic Citation).

    Autorinės teisės:

    © Europos Komitetas prie LR Vyriausybės, 2000


    Dokumentacija:
    Formatas Pavadinimas Dydis, kB
    PDF Klausimynas 3896.9

     

    NAUJIEMS VARTOTOJAMS
    NAUJIENOS
    Naujienlaiškis

    Nr.1  2009 07-11
    Nr.2  2009 12-2010 02
    Nr.3  2010 03-05
    Nr.4  2010 06-08
    Nr.5  2010 09-11
    Nr.6  2010 12-2011 02
    Nr.7 2011 03-05
    Nr.8 2011 06-08
     
    © KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
    Atnaujinta 2018-05-02