Svečias
Titulinis Naujienos
Nauji duomenys
Nauji mokymai
Naujienlaiškis
ESS naujienos
Naujienų archyvas
RSS paslaugos
Portalo naujienos
Įvykiai

2015 m. gruodžio mėn. 4 d. Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakultete vyko metodologinis seminaras „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“. Pirmoje seminaro dalyje VDU mokslininkams ir tyrėjams buvo pristatyta su Europos socialinio tyrimo (EST) įgyvendinimo Lietuvoje aštuonerių metų patirtis bei temos, kurias galima tirti remiantis EST duomenimis. Antroje seminaro dalyje aptarta, kokios yra prieigos prie EST duomenų galimybės bei duomenų analizės internete instrumentai. Taip pat pateiktas EST duomenų analizės pavyzdys – europiečių asmeninės ir socialinės gerovės vertinimai.

Renginio programa

Seminaro pranešimai:

Europos socialinis tyrimas Lietuvoje: aštuonerių metų patirtis

Prof. Algis Krupavičius, VDU Socialinių mokslų fakultetas, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Europos socialinio tyrimo duomenys: kokias temas galima tirti?

Dr. Vaidas Morkevičius, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Europos socialinio tyrimo duomenų ištekliai: prieiga ir analizės galimybės

Dr. Giedrius Žvaliauskas, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Europiečių asmeninė ir socialinė gerovė

Dr. Ligita Šarkutė, KTU Viešosios politikos ir administravimo institutas

Lietuvos narystę tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje „Europos socialinis tyrimas“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MTI01/14).


2015 m. lapkričio 13 d. Kauno technologijos universitete buvo organizuojama Lietuvos sociologų draugijos metinė konferencija, kurioje surengta Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo mokslininkų grupių projekto „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje (ISSP LT-CIWO)“ speciali pranešimų sesija Sesija 05: Pokyčių diagnostika: lyginamųjų tyrimų galimybės ir rezultatai“. Sesijos metu skaitytuose pranešimuose buvo pristatytas projektas ir Tarptautinė socialinio tyrimo programa (ISSP), analizuota socialinės klasės įtaka politinei elgsenai ir nuostatoms, asmeninio saugumo bruožai ir suvokimas, virtualaus darbo tendencijos Lietuvoje, lyginti pokyčių visuomenės „laimėtojai“ ir „pesimistai“ Lietuvoje bei sveikatos politikos vertinimai Europos šalyse.

Lietuvos sociologijų draugijos metinės konferencijos programa

Specialiojoje sesijoje skaityti pranešimai:

Tarptautinė socialinio tyrimo programa: kas, kur, kada ir kaip?

Algis Krupavičius, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Ar socialinė klasė lemia politinę elgseną ir nuostatas?

Vaidas Morkevičius ir Giedrius Žvaliauskas, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Pokyčių visuomenės "laimėtojai" ir "pesimistai": lyginamoji socialinės politikos vertinimų analizė

Audronė Telešienė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Asmeninio saugumo bruožai ir suvokimas

Aistė Balžekienė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Virtualus darbas Lietuvoje: vertinimai ir tendencijos

Eglė Butkevičienė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Sveikatos politikos vertinimų skirtumai Europos šalyse

Miglė Bartuškaitė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje (ISSP LT-CIWO)“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP-082/2014)


2015 m. spalio 26 d. KTU Viešosios politikos ir administravimo institute vyko tarptautinis metodologinis seminaras „Measuring Europeans' Attitudes with the European Social Survey“ (liet. „Europiečių nuostatų matavimas Europos socialiniame tyrime“). Seminare pranešimus skaitė tarptautinių apklausų metodologijos ekspertė, Nyderlandų socialinių tyrimų instituto vyr. mokslininkė, Europos socialinio tyrimo direktoriaus pavaduotoja metodologijai Ineke Stoop (PhD) ir socialinės stratifikacijos ir subjektyvios socialinės gerovės tyrimų ekspertas, Londono miesto universiteto Lyginamųjų socialinių apklausų centro vyr. mokslo darbuotojas, EST direktoriaus pavaduotojas Eric Harrison (PhD).

Ineke Stoop savo pranešime kalbėjo apie tarptautines kartotines socialines apklausas, jų įgyvendinimo standartus ir metodologinę pažangą. Eric Harrison pristatė šiais laikais didelio dėmesio sulaukiančius tyrimus apie subjektyvią socialinę gerovę ir jų metodologinius iššūkius. Abu pranešėjai rėmėsi Europos socialinio tyrimo (2005 m. laimėjusio EK Dekarto prizą už „radikalias inovacijas tarptautinėse apklausose“) patirtimi pateikdami gerosios praktikos pavyzdžių.

Renginio programa

Seminaro pranešimai:

Cross-National Surveys: The Example of the European Social Survey

Ineke Stoop, Ph.D., EST direktoriaus pavaduotoja metodologijai ir vyr. mokslininkė Nyderlandų socialinių tyrimų institute (Netherlands Institute for Social Research)

Measuring Societal Wellbeing with the ESS Data

Eric Harrison, Ph.D., EST direktoriaus pavaduotojas ir vyr. mokslo darbuotojas Lyginamųjų socialinių apklausų centre, Londono miesto universitete (City University London)

Seminaras surengtas KTU VPAI įgyvendinant Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume (EST ERIC) planą (sutarties su Lietuvos mokslo taryba Nr. MTI01/14).


2015 m. rugsėjo 15 d. Kauno miesto savivaldybėje (Didžiojoje salėje) vyko seminaras „Demokratija ir vietos savivalda“, skirtas Tarptautinei demokratijos dienai. Apie demokratijos suvokimą ir vertinimą Kauno regione, piliečių sąveiką su valdžia ir bendruomenių svarbą demokratijai diskutavo Kauno technologijos universiteto politologai ir sociologai, taip pat Kauno miesto tarybos nariai, seniūnai, bendruomenių atstovai. Pranešimus skaitė KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius prof. dr. Algis Krupavičius, Kauno miesto savivaldybės Valdymo ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininkė doc. dr. Rasa Šnapštienė, taip pat KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto darbuotojai doc. dr. Eglė Butkevičienė, dr. Ligita Šarkutė ir dr. Giedrius Žvaliauskas.

Vietos savivalda yra arčiausiai piliečių esanti valdžia. Nuo to, kokios stiprios ir aktyvios vietos bendruomenės, didžia dalimi priklauso, kaip šalyje funkcionuoja demokratija. Demokratinėse visuomenėse yra ypač svarbūs gyventojų požiūriai. Jie parodo, kuo piliečiai tiki, ko nori, bijo ir kam teikia pirmenybę. Iki šiol trūko išsamių duomenų apie piliečių požiūrius į demokratiją Europos šalyse. Europos socialinis tyrimas (EST) atskirai ir specialiai tyrė demokratijos problemas (žr. spec. leidinį). Jame buvo atlikta apytiksliai 54 600 interviu su 29-ių Europos šalių gyventojais. Šis tyrimas sutiekia galimybę analizuoti demokratijos suvokimą ne tik atskirose Europos valstybėse, bet ir skirtinguose tirtų šalių regionuose.

Renginio programa

Seminaro pranešimai:

Kaip europiečiai supranta ir vertina demokratiją

Prof. dr. Algis Krupavičius, Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo institutas, EST Generalinės Asamblėjos vicepirmininkas

Kaip demokratija suvokiama Kauno regione

Dr. Ligita Šarkutė, Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo institutas

Piliečių ir valdžios sąveika: Kauno regiono atvejis

Dr. Giedrius Žvaliauskas, Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo institutas

Piliečių dalyvavimas visuomeninių ir labdaros organizacijų veikloje

Doc. dr. Eglė Butkevičienė, Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo institutas

Bendruomenės kaip demokratijos pamatas

Doc. dr. Rasa Šnapštienė, Kauno miesto savivaldybės Valdymo ir bendruomenių plėtojimo komiteto pirmininkė

Lietuvos narystę tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje „Europos socialinis tyrimas“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MTI01/14).


2015 m. rugsėjo 14 d. Parlamento galerijoje (Seimo I rūmai) vyko konferencija-seminaras „Kaip europiečiai supranta demokratiją“, skirtas Tarptautinei demokratijos dienai. Apie demokratijos suvokimą ir vertinimą Lietuvoje bei Europoje diskutavo žinomi Lietuvos politologai ir sociologai, taip pat Seimo nariai. Pranešimus skaitė Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto direktorius socialinių mokslų daktaras profesorius Algis Krupavičius ir vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vaidas Morkevičius, taip pat Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto prof. dr. Zenonas Norkus.

Demokratinėse visuomenėse ypač svarbūs gyventojų požiūriai. Jie parodo, kuo piliečiai tiki, ko nori, bijo ir kam teikia pirmenybę. Iki šiol trūko išsamių duomenų apie piliečių požiūrį į demokratiją Europoje. Europos demokratijos susiduria su rimtais iššūkiais, galinčiais pakirsti piliečių pasitikėjimą jų demokratijų gebėjimu spręsti svarbias problemas. Europos socialinis tyrimas atskirai tyrė demokratijos problemas (žr. spec. leidinį). Jame buvo atlikta 54 600 interviu su 29-ių Europos šalių gyventojais. Šio tyrimo duomenys rodo, jog daugelis europiečių demokratiją paprastai suvokia kaip universalią vertybę ir laiko geriausia galima piliečių lūkesčių užtikrinimo sistema. Vis dėlto susirūpinimą kelia akivaizdus visuomenės nepasitenkinimas tuo, kaip demokratija iš tiesų veikia daugelyje Europos šalių.

Renginio programa

Seminaro pranešimai:

Europos socialinio tyrimo (EST) „Kaip europiečiai supranta ir vertina demokratiją“ pristatymas

Prof. Algis Krupavičius, Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo institutas, EST Generalinės Asamblėjos vicepirmininkas

Demokratija Europoje ir Lietuvoje EST perspektyvoje

Dr. Vaidas Morkevičius, Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo institutas

Demokratija Lietuvoje tarpukariu ir šiandien

Prof. Zenonas Norkus, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedra

Lietuvos narystę tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje „Europos socialinis tyrimas“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MTI01/14).


2015 m. birželio mėn. 22 d. Europos socialinis tyrimas pristatė 6-ojoje bangoje surinktų duomenų apie subjektyvų gerbūvį šiuolaikinėse Europos visuomenėse analizės rezultatus. Tyrimais, kuriuos atliko pripažinti šios srities ekspertai, siekta parodyti asmeninio ir socialinio gerbūvio Europoje skirtumus ir panašumus. Išsamiai išstudijuoti įvairūs klausimai, tarp kurių yra ir tokie: ar migracija turi įtakos laimingumui, ar lyčių lygybė daro įtaką šalių gerbūviui. Rezultatų pristatymui specialiai sukurta svetainė esswellbeingmatters.org, taip pat išleistas „Svarbiausių EST rezultatų serijos“ 5-asis numeris „Europiečių asmeninis ir socialinis gerbūvis“.

 


2015 m. birželio 15-17 d. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete lankėsi prof. dr. Markus Gmür (Vice-rector of University of Fribourg, Chair of NPO-Management, VMI Institute for the Research on Management in Associations, Foundations, and Cooperatives, Switzerland). Vizito metu profesorius skaitė viešąją paskaitą „Trečiasis sektorius Šveicarijoje“. Paskaitos skaidrės yra čia.


Europos socialinio tyrimo (EST) vykdymo Lietuvoje grupė išleido pirmąjį leidinį „Svarbiausių EST rezultatų serijoje“. Šis leidinys yra Mónicos Ferrin ir Hanspeter Kriesi parengto svarbiausių EST rezultatų bukleto „Kaip europiečiai supranta ir vertina demokratiją“ vertimas į lietuvių klabą. Jame pristatomi rezultatai iš EST 6-osios bangos klausimų bloko apie demokratiją. Leidinį peržiūrėti galite čia.

 


2015 m. kovo 22-31 d. KTU Viešosios politikos ir administravimo institute mokslinius tyrimus vykdė Islandijos universiteto (Reikjavikas) Socialinių tyrimų instituto direktorė dr. Gudbjorg Andrea Jonsdottir. Mokslininkės tyrimą „Atrankos dizainas internetiniuose paneliniuose tyrimuose“ finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal programą „Konkursinis trumpalaikių mokslinių vizitų finansavimas“. Tyrimo metu buvo surengti moksliniai vizitai į Humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvą, Lietuvos Statistikos departamentą bei visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūras. Pagrindinis tyrimo tikslas - ištirti praktines internetinių panelinių apklausų vykdymo Lietuvoje patirtis ir pasiūlyti Lietuvos kontekstui pritaikytą atrankos dizainą, skirtą internetiniams paneliniams tyrimams.

Tyrimo rezultatai pristatyti 2015 m. kovo 31 d. KTU SHMMF vykusiame moksliniame seminare mokslininkams, tyrėjams ir doktorantams. Mokslininkės pranešimą rasite čia.


  

2014 m. gruodžio 3 d. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete vyko Lietuvos statistikos departamento mokymai „Lietuvos statistikos departamento duomenų ištekliai ir analizės galimybės“. Jų metu klausytojams buvo pristatomas Lietuvos statistikos departamento Oficialiosios statistikos portalas (OSP), geografinės informacinės sistemos (GIS) produktai ir regioninė statistika, Eurostato duomenų bazė, demografinė ir socialinė statistika. Mokymus vedė Lietuvos statistikos departamento specialistai. Renginyje dalyvavo KTU mokslininkai ir dėstytojai, kurie turėjo progos tiesiogiai susipažinti su Lietuvos statistikos departamento duomenų ištekliais ir jų analize bei užduoti rūpimus klausimus.

Mokymai buvo rengiami įgyvendinant KTU ir Lietuvos statistikos departamento pasirašytą Memorandumą dėl bendradarbiavimo.

Renginio programa

Oficialiosios statistikos portalas (OSP): produktai ir paslaugos

Eglė Kasperavičiūtė, LSD Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė

Geografinės informacinės sistemos (GIS) produktai ir regioninė statistika

Jana Vanagė, LSD Statistinės informacijos platinimo skyriaus vyr. specialistė

Eurostato duomenų bazė

Eglė Kasperavičiūtė, LSD Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistė

Demografinė ir socialinė statistika

LSD Generalinio direktoriaus pavaduotoja Dalia Ambrozaitienė, atsakinga už demografinę-socialinę statistiką


  

2014 m. spalio 24 d. KTU Viešosios politikos ir administravimo institute vyko tarptautinis seminaras „EVIDENCE-BASED PUBLIC GOVERNANCE?“ (liet. „Įrodymais grįstas  viešasis valdymas?“). Seminare dalyvavo pasaulinio garso viešojo administravimo mokslininkas, profesorius iš Nyderlandų Radboud universiteto, Tarptautinės administravimo mokyklų ir institutų asociacijos (IASIA) prezidentas, dr. Michiel de Vries, KTU VPAI vyriausiasis mokslo darbuotojas, Europos socialinio tyrimo Nacionalinis koordinatorius Lietuvoje, dr. Vaidas Morkevičius ir LR Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos skyriuje patarėja dirbanti Daiva Žaromskytė-Rastenė. Savo komentarus seminaro tema teikė Viešojo administravimo mokyklos Gothenburg universitete Švedijoje docentė, tarptautinių iniciatyvų direktorė dr. Iwona Sobis.

  

Renginys buvo tiesiogiai transliuojamas internetu į nuotolines auditorijas Viešojo administravimo akademijoje prie Kazachstano Respublikos prezidento, taip pat Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute bei Šiaulių universitete. Seminaro vaizdo įrašą galite pažiūrėti čia.

Savo pranešime prof. Michiel de Vries kalbėjo apie įrodymais grįsto valdymo galimybes ir iškėlė svarbią užduotį viešojo administravimo mokslininkams - padėti viešosios politikos formuotojams remtis įrodymais. Vaidas Morkevičius aptarė, kaip formuojančiųjų viešąją politiką informavimas galėtų pasitarnauti įrodymais paremtų sprendimų priėmime, o Daiva Žaromskytė-Rastenė pristatė, kokiais atvejais Lietuvoje yra priimami įrodymais grįsti sprendimai.

Seminaras buvo rengtas KTU VPAI įgyvendinant Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume (ESS ERIC) planą (sutarties su Lietuvos mokslo taryba Nr. MTI01/14). Taip pat prie seminaro organizavimo prisidėjo Lietuvos politologų asociacija įgyvendindama Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą „Lietuvos politikos mokslų sklaidos ir institucinių gebėjimų stiprinimas“ (sutarties Nr. ACO-25/2014).

Renginio programa

Seminaro metu buvo skaityti šie pranešimai:

There is Nothing Like Evidence-Based Public Governance

Prof. Michiel de Vries, Radboud universitetas Nijmegene (Nyderlandai)

Informing Public Policy: a Case of European Social Survey

Dr. Vaidas Morkevičius, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Evidence-Based Management from Lithuanian Government Perspective

Daiva Žaromskytė-Rastenė,  LR Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos skyrius


2014 m. rugsėjo 15 d. KTU Viešosios politikos ir administravimo institute vyko Europos socialinio tyrimo duomenų analizės su atvirojo kodo statistinės analizės aplinka R pristatymas. Pristatymą vedė Anthony Damico, interneto portalų skirtų duomenų analizei su R mokymui (www.twotorials.com) ir praktinei svarbiausių viešai prieinamų apklausų (Amerikos rinkimų studijos (ANES), Pasaulio vertybių tyrimo (WVS), Europos socialinio tyrimo (ESS), Tarptautinės mokinių vertinimo programos (PISA) ir kt.) duomenų analizei (www.asdfree.com) kūrėjas. Renginyje dalyvavo KTU mokslininkai ir studentai, kurie turėjo progos susipažinti su R programa ir galimybėmis savarankiškai analizuoti Europos socialinio tyrimo duomenis.

Pristatymo skaidrės anglų kalba yra čia. Taip pat galite peržiūrėti pristatymo lektoriaus parengtą Europos socialinio tyrimo savarankiškos analizės pavyzdžių su Lietuvos 5-osios bangos duomenimis komandų ir rezultatų failą.

Pristatymas buvo rengtas KTU VPAI įgyvendinant Lietuvos narystės Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciume (ESS ERIC) planą (sutarties su Lietuvos mokslo taryba Nr. MTI01/14).


Šiais metais išleistas Vydo Čekanavičiaus ir Gedimino Murausko vadovėlis „Taikomoji regresinė analizė socialiniuose tyrimuose“, kuris buvo parengtas prof. Vydo Čekanavičiaus mokymo priemonės pagrindu. Šio elektroninio vadovėlio tikslas – padėti įgyti tinkamų praktinių regresinio modeliavimo ir analizės įgūdžių socialinių mokslų srities mokslininkams ir tyrėjams. Pagrindinių teorinių idėjų atpasakojimai pateikiami itin supaprastinti, o kaip atlikti analizę SPSS, STATA, SAS ir R programomis aprašyta labai detaliai. Daugiau informacijos apie vadovėlį pateikta čia.


2014 m. balandžio 11d. Kauno technologijos universitete vyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo mokslininkų grupės projekto „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena (ESS-LT)“ seminaras-diskusija Europos socialinis tyrimas Lietuvoje. Renginys buvo tiesiogiai transliuojamas internetu į nuotolinę auditoriją Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete.

Seminaro metu buvo aptarta Europos socialinio tyrimo (ESS) septynerių metų patirtis Lietuvoje bei kokias temas galima tirti remiantis ESS duomenimis, kokios yra prieigos prie ESS duomenų galimybės ir analizės internete instrumentai. Taip pat buvo pristatyti du ESS duomenų analizės pavyzdžiai – subjektyvi Lietuvos gyventojų gerovė bei demokratijos suvokimas ir vertinimas.

Projektą vykdo Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo institutas.

Renginio programa

Seminaro metu buvo skaityti šie pranešimai:

ESS Lietuvoje: septynerių metų patirtis

Prof. Algis Krupavičius, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

ESS duomenys: kokias temas galima tirti?

Dr. Vaidas Morkevičius, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

ESS duomenų ištekliai: prieiga ir analizės galimybės

Dr. Giedrius Žvaliauskas,  KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Subjektyvi Lietuvos gyventojų gerovė 

Dr. Audronė Telešienė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Kaip demokratija veikia Lietuvoje

Dr. Ligita Šarkutė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas


2014 m. balandžio 11 d. Kauno technologijos universiteto  E. mokymosi technologijų centre vyks Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo mokslininkų grupės projekto „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena (ESS-LT) seminaras-diskusija "Europos socialinis tyrimas Lietuvoje". Renginys bus tiesiogiai transliuojamas internetu ir į nuotolinę auditoriją Vilniaus universitete.

Seminaro metu bus aptarta Europos socialinio tyrimo (ESS) septynerių metų patirtis Lietuvoje bei kokias temas galima tirti remiantis ESS duomenimis, kokios yra prieigos prie ESS duomenų galimybės ir analizės internete instrumentai. Taip pat bus pristatyti du ESS duomenų analizės pavyzdžiai – subjektyvi Lietuvos gyventojų gerovė bei demokratijos suvokimas ir vertinimas. Pranešimus skaitys projektą vykdančio KTU Viešosios politikos ir administravimo instituto darbuotojai.

Norintiems dalyvauti renginyje būtina išankstinė registracija adresu: http://www.lidata.eu/limesurvey/index.php?sid=38924&lang=lt

Seminaro-diskusijos programą galite rasti čia.


Gesis Panel2014 m. kovo 24 d., 15.00 val.  Viešosios politikos ir administravimo institute vyko Atviro jungtinio GESIS tyrimo (omnibuso) pristatymas. Pristatymą vedė prof. dr. Michael Bosnjak, GESIS Tyrimų dizaino ir metodologijos departamento mokslinis bendradarbis, Atviro jungtinio GESIS tyrimo vadovas. Renginys vyko anglų kalba, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete, K. Donelaičio g. 20, 131 aud.
Daugiau informacijos apie Atvirą jungtinį GESIS tyrimą pateikta čia. GESIS yra Vokietijos socialinių mokslų infrastruktūros tarnybos.


2014 m. vasario 10 d. pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas tarp Lietuvos statistikos departamento (LSD) ir Kauno technologijos universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų duomenų archyvo (LiDA). Memorandumas numato bendradarbiavimą empirinių duomenų dokumentavimo, ilgalaikio saugojimo ir sklaidos srityse. Juo siekiama supaprastinti ir išplėsti prieigą prie LSD oficialiosios statistikos (ypač istorinės) ir vykdomų gyventojų apklausų duomenų per LiDA portalą ir katalogus. Ši iniciatyva yra paskatinta bendro Europos Sąjungos siekio atverti kuo daugiau įvairių duomenų (valstybinių institucijų, statistikos žinybų, mokslo) visuomenei ir analitikams. LiDA šioje srityje dirba nuo pat įkūrimo 2006 m. Su visu memorandumo teksto susipažinti galite čia.


2013 m. lapkričio 22 d. Europos Komisija priėmė sprendimą dėl Europos socialinio tyrimo mokslinių tyrimų infrastruktūros (ESS ERIC) įsteigimo. Sprendimas įsigaliojo 2013 m. gruodžio 3 d.

Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumai (angl. European Research Infrastructure Consortium, ERIC), kaip paneuropiniai tyrimų infrastruktūrų plėtros instrumentai buvo įteisinti 2009 metais. Europos socialinis tyrimas keičia savo teisinį statusą į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumą, kuris užtikrins tvarią ir ilgalaikę ESS ERIC plėtrą. Nuo šiol už ESS ERIC vystymą tiesiogiai bus atsakingos ir ESS ERIC šalių narių mokslo ir tyrimų valdymo institucijos, o ne vien mokslininkų grupės, iki šiol įgyvendinusios šį tyrimą daugelyje Europos šalių.

ESS ERIC tikrosiomis narėmis tapo Austrija, Belgija, Čekijos Respublika, Estija, Vokietija, Airija, Lietuva, Nyderlandai, Lenkija, Portugalija, Slovėnija, Švedija ir Jungtinė Karalystė. Norvegija ir Šveicarija ESS ERIC dalyvaus stebėtojų teisėmis. ESS ERIC buveinė - Londono City universitetas. KTU PVAI yra numatytasis ESS ERIC paslaugų teikėjas Lietuvoje.


2013 m. lapkričio 29 d. Kauno technologijos universitete vyko Lietuvos mokslo tarybos  pagal programą „Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui“ finansuojamo projekto seminaras-diskusija Socialinės skirtys Lietuvoje: ką rodo Tarptautinės socialinio tyrimo programos duomenys?. Seminaro metu pristatyta  nuostatų, nuomonių, elgsenos, socialinės (ne) lygybės, gyvenimo šansų vertinimairemiantis socialinių skirčių dimensijomis (amžius, lytis, gyvenamoji vieta, socialinė klasė, politinės nuostatos). Taip pat seminare aptarti automatinės interneto komentarų sentimentų analizės rezultatai.

Projektą vykdo Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo institutas.

Renginio programa

Seminaro metu buvo skaityti šie pranešimai:

Socialinės skirtys: Tarptautinės socialinio tyrimo programos duomenys

Dr. Eglė Butkevičienė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Amžiaus dimensija: nuostatų, patirčių ir elgsenos skirtumai

Dr. Audronė Telešienė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Moterų ir vyrų nuomonių, nuostatų ir elgsenos skirtumai

Miglė Bartuškaitė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Miesto-kaimo skirtis gyventojų požiūriuose ir socialinių problemų vertinimuose

Dr. Aistė Balžekienė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Socialinės klasės, socialinė nelygybė ir gyvenimo šansai

Dr. Vaidas Morkevičius, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Socialinės klasės ir politinės nuostatos bei elgsena

Dr. Giedrius Žvaliauskas,  KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Politinės tapatybės ir socialinės lygybės bei socialinės apsaugos vertinimai

Dr. Ligita Šarkutė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Automatinė interneto komentarų sentimentų analizė

Dr. Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas


2013 m. spalio 7 d. Lietuvos mokslo taryba plenariniame posėdyje priėmė sprendimą dėl LiDA narystės plano tarptautinėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje CESSDA (Europos socialinių mokslų duomenų archyvų konsorciume). LiDA yra numatytasis CESSDA paslaugų teikėjas Lietuvoje.   
 

 


2013 m. spalio 25 d. Kauno technologijos universitete vyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo mokslininkų grupės projekto „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena (ESS-LT)“ seminaras-diskusija „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje: infrastruktūra, metodika ir rezultatai“. Seminaro metu pristatyta Europos socialinio tyrimo transformacijos į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumą procesas ir metodologinės tyrimo vykdymo inovacijos. Taip pat aptarti Europos socialinio tyrimo duomenų analizės rezultatai Lietuvoje ir tarptautinėje perspektyvoje.

Renginio programa

Seminaro metu buvo skaityti šie pranešimai:

Nuo ESS iki ESS-ERIC

Prof. Algis Krupavičius, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Viešojo ir privataus sektorių darbuotojų darbo sąlygų vertinimai: ESS duomenų analizė

Dr. Vaidas Morkevičius, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Lietuvos gyventojų atvirumas imigracijai

Dr. Audronė Telešienė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

The coherency of social mobility and residential mobility: A comparative analysis of Germany and Lithuania (slides, full paper)

Joachim Werner, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Kontekstiniai ESS tyrimo laikotarpio įvykiai

Dr. Giedrius Žvaliauskas,  KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Apklausų kokybės prognozavimo instrumento naudojimas: ESS atvejis

Dr. Ligita Šarkutė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

 

Gegužės 27 dieną Punto Jazz įvyko projekto „Atmintis ir žinios grėsmės suvokime: Lietuvos – Rusijos atvejis” rezultatų pristatymo renginys.

Kauno technologijos universiteto Politikos mokslų ir viešojo administravimo instituto ir Oksfordo universiteto Politikos ir tarptautinių santykių fakulteto tyrėjų grupė, vadovaujama dr. Ainiaus Lašo, pristatė  projekto „Atmintis ir žinios grėsmės suvokime: Lietuvos – Rusijos atvejis”, įgyvendinto pagal Lietuvos mokslo tarybos Proveržio idėjų projektų programą, rezultatus.

Renginio metu buvo aptarta istorinė atmintis ir istorinės neteisybės, traumos - veiksniai įtakojantys  ir formuojantys grėsmių suvokimą tarptautinių santykių kontekste. Susirinkusiai auditorijai pristatytas tyrimas, kurio metu buvo atliekamos Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto studentų apklausos, pristatyti atlikto tyrimo rezultatai - kaip kolektyvinė atmintis veikia grėsmės suvokimą bei patyrimą.

Renginio metu buvo aptarta istorinė atmintis ir istorinės neteisybės, traumos - veiksniai įtakojantys  ir formuojantys grėsmių suvokimą tarptautinių santykių kontekste. Susirinkusiai auditorijai pristatytas tyrimas, kurio metu buvo atliekamos Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto studentų apklausos, pristatyti atlikto tyrimo rezultatai - kaip kolektyvinė atmintis veikia grėsmės suvokimą bei patyrimą.

Atliekant tyrimą buvo išsikeltos kelios hipotezės – visų pirma, kad kolektyvinės atmintis ir istorinės traumos didina grėsmės pojūtį, o jį dar sustiprina asmeninė/ artimųjų trauminė patirtis; antra, turimos žinios didina grėsmės pojūtį ir mažina pozityvaus respondentų nustatymo pozityvumą.

Minėtos hipotezės tyrimo metu pasitvirtino -  iš atliktų apklausų nustatyta, kad neigiama asmeninė/ artimųjų patirtis didina karinės ir ekonominės grėsmės pojūtį; respondentai, kurie tyrimo metu save ir savo artimuosius priskyrė nukentėjusiems nuo Rusijos ir apklausų metu parodė, kad daug žino apie Rusiją, ją dar stipriau susiejo su karinėmis ir ekonominėmis grėsmėmis. Tyrimo metu taip pat atskleista, kad kolektyvinė trauma didina grėsmės pojūtį ir mažina pozityvaus respondentų nustatymo efektyvumą. (Visą projekto viešinimo pristatymą galite rasti čia.)

Pristatant atliktą tyrimą dr. Ainius Lašas pažymėjo ir tai, kad Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai skiriasi nuo atliktų panašių tyrimų Ispanijoje, Vokietijoje ir JAV, todėl ateityje būtų įdomu ir vertinga analizuojant kolektyvinės atminties ir istorinių traumų poveikį grėsmių suvokimui, atlikti panašius lyginamojo pobūdžius tyrimus ir palyginti, pavyzdžiui, Lietuvą ir Lenkiją, Lietuvą ir Suomiją.

Projektas vykdomas pagal Proveržio idėjų projektų programą, kurią finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. PRO-11/2012). Projekto komanda: dr. Lašas Ainius (projekto vadovas), dokt. Vaida Jankauskaitė, dokt. Vitalija Simonaitytė.


2013 m. kovo 12-13 d. Kėdainiuose įvyko Europos Sąjungos (ES) informacijos tinklo Lietuvoje  koordinacinis susitikimas. Susitikime apžvelgtos ES piliečių teisių, ES piliečių teisių suvokimo Lietuvoje, Europos piliečių metų idėjų generavimo ir veiklų planavimo temos, bei 2013 metų vykdomi projektai ir kampanijos šioje srityje.

Susitikimą sveikinimo žodžiu pradėjo Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje Komunikacijos skyriaus vadovė Renita Paleckienė, pristatydama EK atstovybės veiklą ES piliečių teisių srityje bei pagrindinius su šiomis teisėmis vis dažniau iškylančius klausimus.

Europos informacijos centro vadovė Aneta Stankevičienė kalbėjo apie 2013-uosius – Europos piliečių metus, aktualiausias temas ir keliamus prioritetus. EK tarnybos „Jūsų Europos patarėjas“ teisės ekspertė Ingrida Ilgauskienė apžvelgė teises, kurias suteikia Europos pilietybė. Europos vartotojų centro Lietuvoje teisininkė patarėja Jaunė Dalinkevičiūtė aptarė vartotojų teises, kurias užtikrina ES.

Tyrimą „Europos Sąjungos piliečių teisės: problemos ir sprendimai“ pristatė Kauno technologijos universiteto prof. dr. Algis Krupavičius ir doc. dr. Aistė Balžekienė. Mokslininkų atliekamo tyrimo tikslas yra nustatyti, kokios pagrindinės problemos, susijusios su piliečių teisėmis, įtvirtintomis ES teisėje, iškyla gyvenantiems Lietuvoje ir kitose ES valstybėse narėse, o taip pat Lietuvoje gyvenantiems kitų ES valstybių narių piliečiams. Susitikimo metu prof. dr. Algis Krupavičius ir doc. dr. Aistė Balžekienė pristatė jau aiškėjančius atliekamo tyrimo rezultatus.

Pažymėta, kad tiek Lietuvos gyventojai, tiek Lietuvos piliečiai, gyvenantys kitose ES šalyse, tiek ES piliečiai Lietuvoje neturi didelių problemų ar sunkumų dėl savo kaip ES piliečių teisių užtikrinimo, o lyginant įvairių sričių teisių užtikrinimą, daugiausia sunkumų pasitaiko teisių, susijusių su įsidarbinimu ir darbu, srityje bei situacijose, susijusiose su apsigyvenimu kitose šalyse. Atliekamo tyrimo metu paaiškėjo, kad Lietuvos gyventojams trūksta informacijos konkrečiais klausimais, susijusiais su Europos Sąjungos pilietybe bei piliečių teisėmis. Dalis gyventojų nežino apie tai, kad jie yra ir Lietuvos, ir Europos Sąjungos piliečiai vienu metu. Taip pat tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai, nors ir jaučiasi esą Europos Sąjungos piliečiais, pageidautų daugiau informacijos apie savo, kaip ES piliečių teises.

Pristatymo skaidres rasite čia.

Apžvelgtos temos buvo užbaigtos diskusija, kurioje dalyvavo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Živilė Kazakevičienė, Kauno technologijos universiteto socialinių mokslų prof. dr. Algis Krupavičius, žurnalistas Aurimas Perednis, politologas, žurnalistas, Europos Humanitarinio universiteto prorektorius Dr. Darius Udrys. Diskutuota, kokias teises suteikia Europos pilietybė ir kokias vartotojų teises užtikrina ES, ar Lietuvos piliečiai jau išmoko ginti savo teises, koks apskritai yra Europos pilietis ir su kokiomis problemomis vis dar susiduria, bei kokios pagrindinės institucijos šiuo metu padeda efektyviausiai tas problemas išspręsti.

Susitikimas užbaigtas grupinėse užduotyse ieškant atsakymo „Kokios piliečių teisės aktualiausios mūsų regione?“. Teorinės žinios ir praktinės užduotys apibendrintos geriausių idėjų pristatyme ir aptarime.

Daugiau informacijos apie renginį rasite adresu: http://ec.europa.eu/lietuva/news_hp/news/15032013_koordinacinio_susitikimo_medziaga_lt.htm

 


Kovo 14 d. Kauno technologijos universitete, Socialinių mokslų fakultete lankėsi profesorė Cinzia Meraviglia iš Italijos (University of Eastern Piedmont), kuri skaitė paskaitą Apklausų klausimų kokybė apie apklausų klausimynų konstravimo ir gautų duomenų apdorojimo specifiką. Paskaitos skirtos pirmos ir antros pakopos studentams, tyrėjams ir dėstytojams. 

Paskaitų temos:

  • Įvadas į tyrimų klausimynus.

  • Paprastas 2009 ISSP socialinės nelygybės modelis tarp pajamų ir mokesčių santykių.

  • Pastebėti koreliacijas: ką norėtume pastebėti, kaip remtis tuo ką pastebėjom.

  • Kaip ištaisyti matavimo paklaidas koreliacijoje iš skirtingų duomenų.

  • Kaip ištaisyti matavimo paklaidos.

  • Kaip gauti korekcinius koeficientus SQP.

  • Kaip įvertinti, ar vertimas keičia klausimą įvairių kultūrų tyrimo kokybę.

 
Profesorė taip pat lankėsi PVAI ir pasidalino savo patirtimis su PVAI darbuotojais.
 
 

2012 m. lapkričio 9 d. Kauno technologijos universitete vyko Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamo projekto „Lietuvos HSM duomenų archyvo (LiDA) plėtra“ (SFMIS numeris: VP1-3.1-ŠMM-02-V-02-001) metodologiniai mokymai Empirinių duomenų ištekliai ir duomenų analizė internete“, skirti dėstytojams, magistrantams ir doktorantams. Mokymų metu buvo supažindinta su LiDA archyvo sukūrimo istorija ir ateities perspektyvomis. Pirmoje mokymų dalyje buvo pristatyti LiDA ir kitų Europos duomenų archyvų ištekliai, prieigos prie jų ir naudojimo galimybės. Antroji mokymų dalis buvo skirta interaktyviems duomenų analizės ir pratimams su Nesstar programine įranga. Šių mokymų metu išryškėjo didelis  tokių mokymų poreikis ne tik Kauno (Kauno technologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto), bet ir kitų Lietuvos universitetų (Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto) akademinėse bendruomenėse. Mokymų dalyviai taip pat išreiškė pagal duomenų analizės kompetencijos lygį diferencijuotų mokymų pageidavimą.

Projektą vykdo Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo institutas.

Renginio programa.

Mokymų metu buvo skaityti šie pranešimai:

Įvadas į mokymus

Prof. Algis Krupavičius, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

LiDA empirinių duomenų ištekliai

Dr. Ligita Šarkutė, dr. Giedrius Žvaliauskas, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Europos duomenų archyvų ištekliai ir jų panaudojimo galimybės

Dr. Giedrius Žvaliauskas, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Empirinių duomenų analizė su Nesstar

Dr. Ligita Šarkutė, dokt. Justina Ražanauskaitė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

 


2012 m. spalio 19 d. Kauno technologijos universitete vyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo mokslininkų grupės projekto „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: Lietuvos socialinių problemų stebėsena (ISSP-LT)“ seminaras-diskusija „Lietuvos socialinių problemų stebėsena“. Seminaro metu buvo pristatyta Tarptautinė socialinio tyrimo programa, socialinės politikos stebėsenos klausimyno konstravimo ypatumai bei prieigos prie Tarptautinės socialinio tyrimo programos duomenų galimybės. Taip pat aptarti Tarptautinės socialinio tyrimo programos duomenų analizės rezultatai Lietuvoje ir tarptautinėje perspektyvoje. Pranešimus skaitė projektą vykdančio KTU Politikos ir viešojo administravimo instituto darbuotojai.

Renginio programa.

Seminaro metu buvo skaityti šie pranešimai:

Lietuvos socialinių problemų stebėsena: projekto pristatymas

Dr. Eglė Butkevičienė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Socialinės politikos stebėsenos klausimyno konstravimas

Dr. Audronė Telešienė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Prieiga prie Tarptautinės socialinio tyrimo programos duomenų

Dr. Ligita Šarkutė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Socialinės politikos vertinimai: lyginamoji 2010-2011 metų duomenų analizė

Dokt. Justina Ražanauskaitė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Požiūriai į aplinką: tarptautinė lyginamoji analizė

Dr. Aistė Balžekienė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Lietuvos gyventojų požiūriai į sveikatos politiką

Dr. Giedrius Žvaliauskas, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Dalyvavimas virtualiuose socialiniuose tinkluose

Dr. Vaidas Morkevičius, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

 
 

2012 m. rugsėjo 28 d. Kauno technologijos universitete vyko Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo mokslininkų grupės projekto „Europos socialinis tyrimas: šiuolaikinės Lietuvos visuomenės nuostatos, vertybės ir elgsena (ESS-LT)“ seminaras-diskusija „Europos socialinis tyrimas Lietuvoje“. Seminaro metu pristatyta Europos socialinio tyrimo istorija, organizavimas ir ateitis, metodologija bei prieigos prie šio tyrimo duomenų galimybės, aptarti Lietuvoje įgyvendintų Europos socialinio tyrimo 4-osios ir 5-osios bangų rezultatai, supažindinta su automatizuota turinio analize.

Projektą vykdo Kauno technologijos universiteto Politikos ir viešojo administravimo institutas.

Renginio programa.

Seminaro metu buvo skaityti šie pranešimai:

Europos socialinio tyrimo organizavimas ir ateitis

Prof. Algis Krupavičius, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Europos socialinio tyrimo istorija

Dr. Ligita Šarkutė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Europos socialinio tyrimo metodologija

Dr. Vaidas Morkevičius, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Prieiga prie Europos socialinio tyrimo duomenų

Dr. Giedrius Žvaliauskas,  KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Rizikos visuomenės teorijos testavimas ESS5 duomenų pagrindu

Dr. Audronė Telešienė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Socialinis ir politinis pasitikėjimas Lietuvoje: ESS duomenų analizė

Justina Ražanauskaitė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Automatizuota turinio analizė

Dr. Jurgita Kapočiūtė-Dzikienė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

FOTO GALERIJA.

 
 

Europos socialinių mokslų duomenų archyvų taryba (CESSDA) pasveikino Lietuvos socialinių ir humanitarinių duomenų archyvą (LIDA) 2012 m. balandžio 20 d. prisijungus prie CESSDA. Daugiau informacijos rasite čia: http://www.cessda.org/.


2011 m. lapkričio 25 d. Kaune vyko seminaras „LiDA ateities scenarijai ir modeliai“.

Lietuvos HSM duomenų archyvo (LiDA), LR Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos mokslo tarybos, Kauno technologijos ir Klaipėdos universitetų, Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetų atstovai svarstė, ko reikėtų, kad Lietuvoje būtų alima užtikrinti tokių tyrimų infrastruktūrų kaip LiDA tvarų vystymąsi. Seminaro metu buvo daug diskutuota apie tyrimų infrastruktūrų finansavimą. Jame buvo detaliai aptarti duomenų archyvų Europoje finansavimo modeliai, svarstyti duomenų archyvo veiklų kaštai Lietuvoje.

Renginio programa.

Seminaro metu buvo skaityti šie pranešimai:

LiDA: ateities perspektyvos

Prof. dr. Algis Krupavičius, projekto vadovas, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Apklausų duomenų įgijimas ir archyvavimas

Dr. Giedrius Žvaliauskas, projekto vyresnysis mokslo darbuotojas, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

Tarptautinių socialinių tyrimų įgyvendinimas

Dr. Vaidas Morkevičius, projekto mokslo darbuotojas, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

LiDA viešieji ryšiai ir jų kaštai

Dr. Ligita Šarkutė, projekto analitikė tyrėja, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

LiDA mokymų perspektyvos

Justina Ražanauskaitė, projekto vyresnioji specialistė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

FOTO GALERIJA


2011 m. lapkričio 25 d. 9 val. viešbutyje „Daniela“ (A. Mickevičiaus g. 28, Kaunas) vyko seminaras „LiDA ateities scenarijai ir modeliai“, kurio metu svarstyta, kaip Lietuvoje turėtų būti finansuojamos tokios tyrimų infrastruktūros kaip LiDA. Seminaro metu pristatyti analogiškų duomenų archyvų Europoje finansavimo modeliai.

Seminaro pranešėjai: prof. Algis Krupavičius (KTU PVAI), dr. Inga Vinogradnaitė (VU TSPMI), prof. Pranas Žiliukas (KTU), dr. Giedrius Žvaliauskas (KTU PVAI), dr. Vaidas Morkevičius (KTU PVAI), dr. Ligita Šarkutė (KTU PVAI), dr. Rimantas Rauleckas (KTU PVAI), Justina Ražanauskaitė (KTU PVAI).

Seminaro programa: LiDA ateities scenarijai ir modeliai.


2011 m. spalio 12 d. Kaune vyko seminaras „Geroji LiDA mokymų praktika: tyrėjų metodologinės kompetencijos tobulinimo link“.

Seminaro metu buvo apžvelgta geroji LiDA mokymų praktika, aptartos kompiuterizuotos kokybinės ir statistinės duomenų analizės galimybės, taip pat naudojimosi LiDA duomenimis problemų sprendimo būdai bei metodologinių mokymų dalyvių nuomonė apie mokymų kokybę.

Seminaro metu taip pat buvo galima susipažinti su pirmuoju LiDA Tyrimų metodų serijos leidiniu – vadovėliu aukštosioms mokykloms „Kokybinė lyginamoji analizė“, kurio atsiradimo istoriją ir naudojimosi būdus pristatė patys autoriai – prof. habil. dr. Zenonas Norkus (VU) ir dr. Vaidas Morkevičius (KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas).

Renginio programa.

Seminaro metu buvo skaityti šie pranešimai:

LiDA mokymų geroji praktika: išmoktos pamokos ir ateities perspektyvos
Prof. dr. Algis Krupavičius, projekto vadovas, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
Kompiuterizuota kokybinių duomenų analizė
Doc. dr. Audronė Telešienė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
Statistinė analizė socialiniuose tyrimuose
Doc. dr. Vytautas Janilionis, Kauno technologijos universitetas
Distancinis mokymas: darbo su Nesstar pagrindai
Justina Ražanauskaitė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
Tarptautinis bendradarbiavimas: „data confrontation“ seminarai
Doc. dr. Eglė Vaidelytė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
Naudojimosi LiDA duomenimis problemos ir jų sprendimo būdai: vartotojo požiūris
Doc. dr. Eglė Butkevičienė, Kauno technologijos universitetas
Metodologinių mokymų kokybė: mokymų dalyvių nuomonės tyrimo rezultatai
Dr. Ligita Šarkutė, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
Kaip naudotis vadovėliu „Kokybinė lyginamoji analizė“?
Dr. Vaidas Morkevičius, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas

FOTO GALERIJA


2011 m. rugsėjo 23 d. Vilniuje vyko seminaras „Socialinių ir humanitarinių mokslų duomenų archyvavimas ir sklaida: problemos ir galimybės“.

Seminaro metu buvo apžvelgtos duomenų apie Lietuvos politinę sistemą, istorinės statistikos ir kokybinių tyrimų duomenų archyvavimo bei sklaidos problemos ir jų sprendimai.

Renginio programa.

Seminaro metu buvo skaityti šie pranešimai:

Seminaro „Socialinių ir humanitarinių mokslų duomenų archyvavimas ir sklaida: problemos ir galimybės“ tikslai ir kontekstas
Prof. dr. Algis Krupavičius, projekto vadovas, KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
Istoriniai statistiniai duomenys, jų atrankos kriterijai ir parengimo archyvavimui problemos
Dr. Zita Medišauskienė, dr. Gediminas Vaskela, Lietuvos istorijos institutas
Istorinių statistinių duomenų archyvo IT sprendimai
Vilius Kučiukas, Antanas Štreimikis, Vilniaus universitetas
Duomenų apie Lietuvos politinę sistemą poreikis ir aprėptis
Dr. Alvidas Lukošaitis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas
Politinės sistemos informacijos modeliavimas: problemos ir sprendimai
Dr. Tomas Krilavičius, Vytauto Didžiojo universitetas
Kokybinių tyrimų duomenų archyvavimas ir sklaida: technologijos, galimybės ir realūs sprendimai
Dr. Daiva Vitkutė-Adžgauskienė, Vytauto Didžiojo universitetas
Kokybinių tyrimų duomenų archyvavimo iššūkiai socialinių ir humanitarinių mokslų disciplinose
Dr. Daiva Vaitkevičienė, Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas

FOTO GALERIJA

NAUJIEMS VARTOTOJAMS
NAUJIENOS
Naujienlaiškis

Nr.1  2009 07-11
Nr.2  2009 12-2010 02
Nr.3  2010 03-05
Nr.4  2010 06-08
Nr.5  2010 09-11
Nr.6  2010 12-2011 02
Nr.7 2011 03-05
Nr.8 2011 06-08
 
© KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
Atnaujinta 2015-02-16