Svečias
Titulinis Duomenys Duomenys Paieška Duomenų rinkinys
Duomenų valdymas
Duomenų rinkinys

Socialinis klimato kaitos suvokimas Lietuvoje, 2018 m. spalis - lapkritis


Atsisiųsti | Nesstar
Dokumentacija |Kintamųjų sąrašas |Reikšminiai žodžiai |Publikacijos

Objekto URL:

http://www.lidata.eu/data/quant/LiDA_KITI_0315


Antraštė:

Socialinis klimato kaitos suvokimas Lietuvoje, 2018 m. spalis - lapkritis

Lygiagreti antraštė:

Public Perceptions of Climate Change in Lithuanian, October – November 2018

Tyrimų rinkinio pavadinimas:

KITI: Neklasifikuoti tyrimai = KITI: Unclassified Studies

Tema:

APLINKOS IR GAMTOSAUGOS PROBLEMOS = ENVIRONMENTAL AND CONSERVATION ISSUES

ENERGIJA IR KURAS = ENERGY AND FUEL

Depozitorius:

Telešienė, Audronė

Pirminė atsakomybė:

Telešienė, Audronė

Tyrimo vykdytojai:

Telešienė, Audronė; Balžekienė, Aistė; Rabitz, Florian; Budžytė, Agnė; Zolubienė, Eimantė

Bibliografinis citavimas:

Telešienė, Audronė et al. Socialinis klimato kaitos suvokimas Lietuvoje, 2018 m. spalis - lapkritis = Public Perceptions of Climate Change in Lithuanian, October – November 2018: LiDA [platintojas], 2019. (Kaunas : Kauno technologijos universitetas, 2018). (KITI: Neklasifikuoti tyrimai). Prieiga per: www.lidata.eu/data/quant/LiDA_KITI_0315.

Santrauka:

  • Tyrimo tikslas: ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę apie klimato kaitos suvokimą.

    Šis tyrimas atliktas bendradarbiaujant su "Klimato kaitos suvokimas Europoje (KKSE): keturių Europos šalių palyginimas" (koordinatorius Kardifo universitetas, Jungtinė Karalystė) projektu, kuris finansuojamas Jungtinės Karalystės Ekonominių ir socialinių tyrimų tarybos.

    Pagrindiniai nagrinėti klausimai: respondentų klausta, kiek jie yra susirūpinę klimato kaita bei dėl kurio klimato kaitos poveikio jie nerimauja labiausiai. Toliau prašyta įvertinti, kiek yra stiprūs teigiami ir neigiami jausmai, susiję su klimato kaita. Teirautasi, kaip dažnai per pastaruosius 5 metus respondentai Lietuvoje asmeniškai patyrė potvynius, karščio bangas, sausras bei stiprias audras ar pūgas. Prašyta atsakyti, ar pasaulio klimatas keičiasi, ar nesikeičia. Respondentų teirautasi, kokios priežastys sukelia klimato kaitą. Taip pat norėta sužinoti, ar klimato kaitos poveikis Lietuvai bus teigiamas ar neigiamas bei kada Lietuva pradės jausti klimato kaitos poveikį. Respondentams pateikus teiginių bloką, tirtas požiūrius į veiksmus kovai su klimato kaita bei galimą įvairių politikos priemonių taikymą Lietuvoje. Teirautasi, ar Lietuvos gyventojai pritaria Lietuvos dalyvavimui 2015 m. Paryžiuje priimtame tarptautiniame susitarime, kuriuo siekiama, kad vidutinė pasaulinė temperatūra nepakiltų daugiau nei 2 laipsniais bei ar palaiko siūlymą, kad šalys, atsisakančios dalyvauti šiame susitarime, susilauktų griežtų ekonominių sankcijų. Toliau prašyta įvertinti klimato kaitos ir vykusios pabėgėlių krizės sąsajas bei mokslo vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemas. Respondentai turėjo galimybę nurodyti informacijos šaltinius, kuriuose labiausiai tikėtina, kad jie išgirs ar perskaitys apie klimato kaitą. Pateikus klausimų bloką, respondentai vertino skirtingų šaltinių naudojimą energijos gamybai Lietuvoje bei kokias sąlygas turėtų atitikti Lietuvai reikalingos energijos gamyba. Vertintas skirtingų institucijų gebėjimas pakeisti Lietuvos energetikos sistemą taip, kad būtų naudojamos švaresnės energijos formos bei buvimo draugišku aplinkai svarba. Teirautasi, kiek respondentai jaučiasi Lietuvos visuomenės dalimi. Toliau prašyta nurodyti, kokius spaudos leidinius ir naujienų portalus internete reguliariai skaito (bent kartą per savaitę). Aiškintasi respondentų pozicija kairės – dešinės skalėje bei už kurią politinę partiją balsuotų, jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą. Pateikus klausimų bloką, tirtas požiūris į gamtą bei aiškintasi kokią grėsmę kelia energijos gamybos technologijos, naudojančios atsinaujinančius ir neatsinaujinančius šaltinius. Pateikus energijos šaltinių sąrašą klausta, kurie iš jų turėtų būti naudojami Lietuvos energijos gavimui. Apklausos pabaigoje respondentai vertino skirtingų institucijų gebėjimą užtikrinti energijos technologijų saugumą Lietuvoje.
    Socialinės demografinės charakteristikos: amžius, lytis, išsimokslinimas, tautybė, užsiėmimas, šeimos narių skaičius, šeimos pajamos, pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį, šeimos finansinė padėtis, šeiminė padėtis, apskritis.
  • The purpose of the study: to examine the attitudes of Lithuanian population about the perception of climate change.

    This survey was conducted in cooperation with the project “European Perceptions of Climate Change (EPCC): A Comparison between four European Countries” (coordinator Cardiff University, United Kingdom), which is funded by Economic and Social Research Council, United Kingdom.

Bendroji informacija:
Tyrimo laikotarpis 2018-10-22 - 2018-11-11
Duomenų rinkimo laikotarpis 2018-10-22 - 2018-11-11
Geografinė aprėptis Lietuvos teritorija = Territory of Lithuania
Geografinis vienetas Apskritis (trečias teritorinis lygmuo pagal NUTS) = County (NUTS level 3):
  • Alytaus
  • Kauno
  • Klaipėdos
  • Marijampolės
  • Panevėžio
  • Šiaulių
  • Tauragės
  • Telšių
  • Utenos
  • Vilniaus
Analizės vienetas
  • Asmuo = Individual.
Duomenų rūšis
  • Apklausos duomenys = Survey data.
Finansavimo šaltinis Lietuvos mokslo taryba = Research Council of Lithuania
Populiacija Lietuvos namų ūkių gyventojai nuo 18 metų ir vyresni = All persons aged 18 and over resident within private households in Lithuania.
Metodologija:
Laiko metodas
  • Vienkartinis skerspjūvio tyrimas = Single cross-sectional study.
Atrankos metodas
    Daugiapakopė stratifikuota atsitiktinė atranka.
Duomenų rinkimo metodas
  • Tiesioginis interviu žodžiu = Face-to-face interview;
  • Duomenys suvesti iš popierinių klausimynų = Data keyed in from paper questionnaires;
  • PAPI.
Instrumentarijus
  • Struktūruotas klausimynas = Structured questionnaire.
Prieiga prie duomenų:
Prieinamumas
  • Tyrimas laisvai prieinamas nekomerciniais tikslais registruotiems LiDA vartotojams.

  • The data are available without restrictions for registered users for not-for-profit purposes.
Citavimo reikalavimas
  • Publikacijose, parengtose LiDA saugomų duomenų pagrindu, turi būti nuoroda į LiDA išnašose ar literatūros sąraše. Šiuo reikalavimu siekiama, kad nuoroda į LiDA patektų į socialinių mokslų citavimo indeksus.

  • Publications based on the data archived at the LiDA should acknowledge this by a reference to LiDA. To ensure that such source attributions are captured for social science bibliographic utilities, citations must appear in the footnotes or in the reference section of publications.

Autorinės teisės:

© KTU, 2018


Dokumentacija:
Formatas Pavadinimas Dydis, kB
PDF Klausimynas 436.3
PDF Kortelės 141.3

 

NAUJIEMS VARTOTOJAMS
NAUJIENOS
Naujienlaiškis

Nr.1  2009 07-11
Nr.2  2009 12-2010 02
Nr.3  2010 03-05
Nr.4  2010 06-08
Nr.5  2010 09-11
Nr.6  2010 12-2011 02
Nr.7 2011 03-05
Nr.8 2011 06-08
 
© KTU Politikos ir viešojo administravimo institutas
Atnaujinta 2019-07-22